Tėvams: streso pilnos dienos, dalis pradinukų nepateko į mokyklas
Juokais sakoma, kad vos tik gimusį vaiką reikia rašyti į darželį, jei nori gauti jame vietą. Žinoma, juokas iš tikros vietos – nemažai mamų dar ligoninėje jau pildo prašymo priimti jų vaiką į darželį dokumentus. Tačiau panašu, kad netrukus kažką panašaus reikės daryti ir su pradinukais. Šiemet viešojoje erdvėje sklando ne vienos mamos skundas, kad jų pradinukas į mokyklą tiesiog… nepateko. Žinoma, teisiškai visi moksleiviai privalo mokytis, tačiau neaišku net, kokiu atstumu nuo namų esančioje mokykloje…
Feisbuko grupėje „Pradinukų reikalai“ pasirodė ne vienas pranešimas kviečiantis diskusijai tėvus, kurių vaikai nepateko į mokyklas.
„Ar daug yra „laimingųjų“, kurie negavo nei vienos mokyklos?“, – klausia būsimo pradinuko mama Margarita.
Ir galima būtų pagalvoti, kad tai vienetinis atvejis, bet paspila komentarai tėvų, kuriuos ištiko tokia pati bėda.
„Mes rezerviniame sąraše“, – rašė Aurelija.
„ Mes taip pat negavome, laukiame šios dienos rezultatų, galbūt atsilaisvins vietų“, – rašo ir Aleksandra.
„Negavom. Baisiausiai, kad faktinė gyvenamoji vieta mieste, o registruoti kitur… Pusę dienos praverkiau, nei vienos laisvos vietos mūsų rajone… Man galva neišneša, mokslas privalomas, o mokytis nėra kur“, – rašė ir Simona.
Tokių ir panašių komentarų – nors vežimu vežk.
Mokytis gali kitame miesto gale, broliai ir seserys kartu į mokyklas neina
Iš tiesų diskusijos šia tema visuomet esti plačios. Atsiranda jose ir švietimo sistemos darbuotojų, kurie ne ką mažiau stebisi tokia situacija ir sako, kaip turėtų viskas būti – gal pagal teisės aktus, o gal pagal elementarią logiką.
„Turi sudaryti tiek klasių, kiek bus pirmokų. Arba redaguoti gyvenamosios vietos teritoriją, kad nukreiptų į kitą mokyklą. Viskas yra sustyguojama gerokai anksčiau, jie jau tik prasidėjus mokslo metams skaičiuojasi, kiek pirmokų bus kitais metais“, – rašė Ieva, bet, panašu, realybėje ši teorija tiesiog neveikia.
Maža to, pasirodo, kad du vienos šeimos būsimieji pirmokai gali mokytis skirtingose mokyklose skirtinguose miesto galuose, ir švietimo sistemai su tuo – viskas gerai.
„Mano vienas vaikas eina į vieną mokyklą, kitas vaikas gavo kitą visai mokyklą. Pasirodo jei brolis lanko ne pagal teritoriją, tad pirmenybės nėra“, – guodėsi Gintarė[1].
Pradinukai į mokyklas nepatenka jau ne vienerius metus
Tačiau jei manote, kad tai – tik šiųmetės betvarkės švietimo sistemoje problema, labai klystate. Paaiškėjo, kad pradinukai į mokyklas nepatekdavo ir anksčiau.
Štai 2019 metais, pasibaigus prašymų teikimo terminui paaiškėjo, kad kvietimo į Vilniaus miesto mokyklas negavo apie 500 pradinių klasių moksleivių. Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad visi mokiniai sostinės mokyklose vienaip ar kitaip sutilpti turės, tačiau nuo rugsėjo nei naujų mokyklų, nei jų priestatų atverti neplanuoja.
„Tie 500 vaikų, kurie iki šios dienos į mokyklą nepateko, jiems teks ieškoti kitos mokyklos, ne tos, kurios jei norėjo. Iš esmės mokyklų skaičius Vilniuje yra ant ribos, bet dar pakankamas“, – sakė tuometis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Apie 51 proc. prašymų buvo pateikta mokykloms, kurios nepriklauso pradinių klasių vaikams pagal jų gyvenamąją vietą. Beveik 300 prašymų gauta dėl pirmos klasės mokinių, kurie gyvena ne Vilniaus mieste. Iš jų virš 200 vaikų sulaukė kvietimo lankyti pasirinktą sostinės mokyklą.
Kai kurios mokyklos steigia popietines pamainas
Mokyklos, negalėdamos priimti visų norinčiųjų, sukasi iš padėties taip, kaip išmano. Štai Gabijos gimnazija Vilniuje turi dvi pamainas. Kaip sakė mokyklos direktoriaus pavaduotoja Alma Mikailionienė, antrą pamainą pradinukams teko organizuoti dėl to, kad mokykla yra perpildyta ir nebepajėgia aptarnauti jai priskirtos teritorijos. Greta Gabijos mokyklos esantys miegamieji rajonai yra vieni labiausiai besiplečiančių Vilniaus mieste. Tiesa, popietinę pamainą šioje mokykloje lanko tik antrų-trečių klasių mokiniai. Pirmokai pagal nustatytas higienos normas privalo mokytis rytinėje pamainoje[2].
Ar tikrai kiekvienas vaikas galės mokytis Tūkstantmečio mokykloje?
Na, o ką tokios jau daug metų jaunas lietuvių šeimas kamuojančios situacijos akivaizdoje daro Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Rengia reformas, kurių metu mokyklų skaičius yra mažinamas, o kitos taps itin populiariais ir norimais ugdymo centrais su gausiu ir geru finansavimu.
ŠMSM sako, kad projekto tikslas, jog ne mažiau kaip 80 proc. savivaldybių bus sudariusios sutartis įgyvendinti Tūkstantmečio mokyklų vystymo projektus..
Ne mažiau kaip 100 000 bendrojo ugdymo mokyklų mokinių mokymo sąlygos pagerės. Ne mažiau kaip 10 000 pedagoginių darbuotojų ir vadovų patobulins ar įgis naujų kompetencijų. Ne mažiau kaip 150 bendrojo ugdymo mokyklų bus įgyvendinta pažangos programa.
Tiesa, kaip čia tie visi Lietuvos mokiniai gaus geriausias sąlygas, kai projektu siekiama pagerinti tik maždaug ketvirtadalio visų Lietuvos moksleivių padėtį? Statistikos duomenys rodo, kad šiemet 5-19 amžiaus vaikų iš viso yra daugiau, kaip 430 tūkst[3]. O štai pradinukai jau net negauna vietų mokyklose. Pridėkime dar ir kasmet mažėjantį pedagogų skaičių, ir turėsime tikrą tiksinčią švietimo sistemos bombą.
