<h2>Laboratorijoje užaugintas didžiausias gyvas žmogiškas organas</h2>
<p>Daugeliui gerai žinoma, kad mokslininkams ne per seniausiai pavyko užauginti gyvą žmogišką odą ant robotinio piršto[1]. Priešingai nei dirbtinė oda, įprastai naudojama prototipinių humanoidų gamyboje, šioji, anot mokslinio eksperimento vadovo Shoji Takeuchi iš Tokijo universiteto, yra tikra. Trumpiau tariant, tai yra robotinis pirštas, turintis gyvą, žmogišką odą.</p>
<p>Gyva oda, kaip žinia, yra nepamainoma, dargi suteikdama robotams tokią išvaizdą bei prisilietimą, kokį turi tik gyvi organizmai. Tiesa, tyrimo komanda pasirinko užauginti odą ant robotinio trijų narelių piršto neatsitiktinai, mat šio mechanizmo funkcionalumas bei veikimo principas yra išties gerai pažįstamas.</p>
<p>Anot S. Takeuchi, iš pradžių robotinis pirštas buvo panardintas į specialų kolageno tirpalą, sudarytą iš skaidulinio baltymo ir jungiamojo audinio ląstelių – fibroblastų – dviejų pagrindinių žmogaus odos sudedamųjų struktūrinių dalių. Tuo tarpu tirpalui apsitraukus aplink robotinį pirštą, mokslininkai priaugino žmogaus odos keratinocitus – odos ląsteles, sudarančias maždaug 90 proc. epidermio.</p>
<p>Galiausiai minėti bandymai buvo sėkmingi – oda tapo pakankamai elastinga pirštui judant įvairiomis kryptimis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jake-weirick-c47_txzzwim-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Prakaito liaukų integravimas į odos ekvivalentą yra svarbi būsimų tyrimų kryptis</h2>
<blockquote>
<p>Ne paslaptis, jog dabar esame arčiau nei bet kada anksčiau, jog robotas atrodytų nepaprastai panašus į žmogų, nes pagaliau yra sukurta vandeniui atspari bei savaime gyjanti gyva roboto oda, kurios tekstūra prilygsta natūraliai[2].</p>
</blockquote>
<p>Manoma, kad gyva oda yra geriausias sprendimas suteikti robotams tikroviškų būtybių išvaizdą bei prisilietimą. Įdomu dar ir tai, jog dėl to, kad pirštą varo elektros variklis, kiek neįprasta girdėti variklio spragtelėjimus, derančius su pirštu, kuris atrodo kaip tikras. O kadangi ankstesni bandymai sukurti odą ant robotų paviršių pasirodė esą perdėm sudėtingi, Tokijo universiteto audinių inžinierius Michio Kawai ir jo kolegos pasirinko metodą, leidžiantį odai susiformuoti ant prietaiso.</p>
<p>Kitaip tariant, vietoj to, kad priklijuoti ar susiūti odos ekvivalento galus nepažeidžiant minkšto, trapaus audinio, pastarieji panardino struktūrą į kolageno bei odos fibroblastų tirpalą – ląsteles, gaminančias baltymus, sudarančias odos struktūrinę matricą, kuri savo ruožtu yra pagrindinė odos jungiamojo audinio dalis.</p>
<p>Galiausiai mokslininkai padengė šį sluoksnį epidermio ląstelėmis – pagrindine mūsų atokiausio odos sluoksnio sudedamąja dalimi – be šio sluoksnio medžiaga neatstumtų vandens. Kita vertus, nors ganėtinai lipni medžiaga gali atlaikyti pakartotiną roboto piršto judesių tempimą bei susitraukimą, ji vis tiek yra daug silpnesnė už žmogaus odą. (Teigiama, jog pradiniame tirpale yra didesnė kolageno koncentracija, o tolesnis ląstelių brendimas vis tik galėtų situaciją dar labiau pagerinti.)</p>
<p>Nepaisant to, pažymėtina, kad dirbtinę odą taip pat galima išgydyti kolageno tvarsčiu, kurį gyvos ląstelės paima ir integruoja į savo sistemą, jog atitaisytų žalą.</p>
<p>Bet nors rezultatai yra gana nuostabūs, laboratorijoje užaugintas audinys dar yra labai ribotas: pastarasis negali ilgai išsilaikyti be maistinių medžiagų tirpalo – kaip ir mūsų odai, jam gi reikalingas nuolatinis vandens tiekimas, kad neišsausėtų; be kita ko, dirbtiniams odos sluoksniams trūksta sudėtingų kraujotakos bei prakaito liaukų sistemų komponentų tokiam drėkinimui užtikrinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yuyeung-lau-dp9jrww_brs-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siūloma pridėti nervų ir jutiklių, kad laboratorijoje pagaminta oda būtų tokia pat „talentinga“ kaip ir mūsų</h2>
<p>Tyrėjai tikisi, jog tai, kad robotai atrodys labiau žmogiški, padės mums geriau bendrauti tarpusavyje, dargi prisidedant prie medicinos priežiūros bei kitų paslaugų sektoriaus[3].</p>
<blockquote>
<p>Tokios išvados rodo paradigmos perėjimo nuo tradicinės robotikos prie naujos biohibridinės robotikos, išnaudojančios tiek gyvų, tiek dirbtinių medžiagų pranašumus, potencialą.</p>
</blockquote>
<p>Kalbant apie detalesnę gaminimo eigą, humanoidinių robotų dangos medžiagos, kaip žinia, buvo transformuotos iš standžių bei sunkių medžiagų į minkštas ir reikalavimus atitinkančias medžiagas, kad geriau imituotų žmonių išvaizdą ir funkcijas.</p>
<p>Atkartodami žmonių išvaizdą bei funkcijas (pavyzdžiui, savęs išgydymą), humanoidai gali integruoti harmoningesnę ir natūralesnę žmogaus bei roboto sąveiką, dėl ko buvo sukurtas trijų sąnarių roboto pirštas, padengtas odos ekvivalentu. Ir štai, suformuojant šį vandenį atstumiantį epidermį išsiplėtė galimų operacijų spektras, todėl tokia medžiaga aptraukti robotai tapo tinkamesni praktiniam pritaikymui – tuo ir galime pasidžiaugti.</p>
