Lengvatos taikymas atsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą prieštarauja teisės principams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, pagal vaikų tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą nustačiusi lengvatas darželinukams, pažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Kaune gyvenamąją vietą deklaravusių vaikų tėvai už kiekvieną darželinuko dieną ugdymo įstaigai sumoka tik centus, o Kauno rajone gyvenančių vaikų tėvai, kurie atveža vaikus į miesto darželius, jokios kompensacijos negauna ir už vaiko dieną darželyje moka jau ne centus, o beveik kone 10 eurų. Suskaičiuota, kad per trejus metus atokiau nuo miesto gyvenančių vaikų tėvai permokėjo jau ne vieną milijoną eurų.
Teisėjų kolegija 2023 m. sausio 11 d. priėmė nutartį administracinėje byloje, kurioje pagal Vyriausybės atstovo pareiškimą vertintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. patvirtinto „Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo“ tam tikrų nuostatų teisėtumas[2].
Apraše buvo numatyta lengvata vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, susiejant ją su vaikų tėvų deklaruota gyvenamąja vieta. Kitaip tariant, lengvatą gaudavo Kauno mieste registruotų tėvų vaikai, o tuo tarpu gyvenančių kiek tolėliau nuo miesto, kur jau įvardinamos kaip Kauno rajono ribos, šios lengvatos nepasiekia.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad toks taikomas modelis nedera su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu ir kartu su juose įtvirtintais vaikų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principais.
„Kaip pabrėžiama LVAT nutartyje, ugdymo įstaigą jau lankančio vaiko abiejų tėvų ar vieno iš tėvų, po vaiko priėmimo į tokią įstaigą pasikeitusi deklaruota gyvenamoji vieta nesietina su jokiomis objektyviomis atleidimo nuo atlyginimo už vaikų ugdymą mokėjimo diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis“, – skelbiama pranešime[2].
Pažeidė mažamečių teisę į vienodas ugdymo galimybes
LVAT konstatavo, kad mokesčio darželiams lengvatos nustatymas turi tiesioginės įtakos vaikų, kurių švietimo poreikiai bei prigimtiniai gebėjimai turėtų būti tenkinami ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu, interesams bei jų galimybėms lankyti atitinkamas ugdymo įstaigas.
Taigi, skirdama tokias lengvatas Kauno miesto savivaldybės taryba šias funkcijas ginčijamose Aprašo normose vykdė pažeisdama lygiateisiškumo ir nediskriminavimo imperatyvus.
Konstatuota, kad neformalusis vaikų švietimas yra iš dalies kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurios yra skiriamos paskirstyti konkrečiai savivaldybei. Kadangi į savivaldybės biudžetą patenka ne tik gyventojų pajamų, bet ir kiti mokesčiai, kurie nėra savaime siejami su asmens deklaruota gyvenamąja vieta, todėl, objektyviu vertinimu, ir lengvatos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą esą negali būti siejamos vien tik su savivaldybės surenkamu jos gyventojų pajamų mokesčiu.
Svarsto, ar kauniečiams bus grąžinama 4 mln. eurų siekianti permoka
Tuo tarpu švietimo ministrės patarėjas Dainoras Lukas svarstė, ar LVAT konstatavus neteisėtus Kauno miesto savivaldybės tarybos veiksmus, kas nors imsis grąžinti tėvams už jų atžalų darželio lankymą permokėtas sumas, kurios siekia net 4 mln. eurų, turint omenyje, kad per didelį mokestį trejus metus nuolat mokėjo maždaug 700 šeimų[3].
Skelbta, kad nuo 2020-ųjų pradžios atlygio už ikimokyklinio ugdymo paslaugas dydis ne Kauno miesto gyvenamąją vietą deklaravusių šeimų vaikams siekia 9,20 Eur už kiekvieną vaiko tiek lankytą, tiek nelankytą (bet nepateisintą) dieną. Jei pasiseka ir abudu tėvai savo gyvenamąsias vietas yra deklaravę Kauno mieste, tuomet jiems yra taikoma 8,62 Eur lengvata, taigi kauniečiai už kiekvieną vaiko dieną darželyje moka 0,58 Eur.
D. Lukas svarstė, kad tokia idėja galimai kilo kaip Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio kerštas Kauno rajonui už šio nenorą prisijungti prie miesto.
