Antradienį Seimas pritarė siūlymui įgalinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose.
Už Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 86, susilaikė 2, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 9 d.
Įstatymą iniciavusi Finansų ministerija teigia, kad pakeitimais bus užtikrinta, jog mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos gali tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, taip pagerinant jų konkuravimo su kitais rinkos dalyviais galimybes.
Numatoma, kad vienu iš mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų klientų lėšų apsaugos būdų gali būti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas sudaro tokią galimybę.
Įstatymų projektais taip pat nustatoma, kad kiekviena Lietuvoje veikianti mokėjimo įstaiga ir elektroninių pinigų įstaiga, įskaitant užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialus, turėtų būti pasirengusi veiklos nutraukimo planą, kuris užtikrintų, jog veikla būtų pabaigiama sklandžiai ir tvarkingai.
Šiuo metu mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose laikomiems pinigams valstybės indėlių draudimas (iki 100 tūkst. eurų) negalioja taip, kaip jis galioja bankuose. Tai reiškia, kad jei tokia įstaiga patirtų finansinių problemų ar nutrauktų veiklą, pinigai nebūtų apdrausti valstybės indėlių draudimu.
Tačiau norėdamos apsaugoti klientų lėšas, šios įstaigos privalo laikyti klientų pinigus atskirose sąskaitose, paprastai – bankuose, arba juos investuoti į saugius finansinius instrumentus, pavyzdžiui, centriniuose bankuose, jei tokia galimybė yra suteikta. Taip bandoma užtikrinti, kad klientų lėšos būtų apsaugotos nuo įmonės finansinių sunkumų.
Parengta remiantis ELTA.
