Rada pranešė apie „pasislėpusius“ ir kariauti vengiančius 800 tūkstančių ukrainiečių
Apie 800 tūkstančių ukrainiečių vyrų pasitraukė į „pogrindį“, kad išvengtų mobilizacijos – jie persikėlė gyventi kitur ir įsidarbino ten, kur atsiskaitoma grynaisiais pinigais, „Financial Times“ (FT) sakė Ukrainos parlamentinio ekonominės plėtros komiteto vadovas Dmytro Nataluha.[1]
Pasak Aukščiausiosios Rados deputato, po karo veiksmų protrūkio mobilizacija ir emigracija iš Ukrainos įmonių „atėmė“ nuo 10 iki 20 proc. darbuotojų, o ateityje padėtis personalo sektoriuje taps dar blogesnė – tiek, kad kai kurios įmonės turės uždaryti.
„Vis daugiau įmonių užsidarys vien dėl to, kad neturi pakankamai išteklių tęsti veiklą“, – nurodė D. Nataluha.
FT rašo, kad kariuomenė, užsiimanti šauktinių paieška, sutelkė dėmesį į pramonės įmonių darbuotojus, įskaitant tas įmones, kurios turi išlygų tam tikrai darbuotojų daliai.
Pavyzdžiui, leidinyje cituojamas besiūlių vamzdžių ir geležinkelio sektoriaus gaminių gamintojas „Interpipe“, pripažintas strategine metalurgijos pramonės įmone, kurio pusė darbuotojų atleisti nuo karinės tarnybos. Tačiau, pasak gamyklos žmogiškųjų išteklių direktoriaus Vitalijaus Pahomovo, įmonė, dėl personalo trūkumo, kuris kai kuriose gamybos srityse siekia 25 proc., bet kada gali sustoti. Anksčiau jis paraginometalurgams įvesti šimtaprocentinę apsaugą nuo mobilizacijos .
Tarnybos klausimą bandoma spręsti pinigais
D. Nataluha yra įstatymo projekto dėl „ekonominės rezervacijos“, kuriame numatytas atidėjimas tų įmonių darbuotojams, kurios moką padidintą 20 tūkstančių grivinų (apie 460 eurų) karinį mokestį per mėnesį, bendraautorius.
Kitas Aukščiausioje Radoje registruotas įstatymo projektas siūlo suteikti šaukimo atidėjimą darbuotojams, uždirbantiems nuo 35 tūkstančių grivinų (apie 900 eurų) per mėnesį. Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, 2023 metais vidutinis atlyginimas šalyje buvo 17,4 tūkstančio grivinų (apie 440 eurus).
Parlamentinio nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto pirmininkas Aleksandras Zavitnevyčius teigė, kad įstatymas dėl „ekonominės rezervacijos“ Ukrainoje tikrai bus priimtas viena ar kita forma.
FT kalbinti teisininkai skeptiškai vertino šią perspektyvą, sakydami, kad jei žmogus turi pinigų, jis ir dabar gali išvengti šaukimo. D. Nataluha pripažino, kad nuo Rusijos karinės operacijos pradžios (karu konflikto nė viena pusė taip ir nepradėjo vadinti) ukrainiečiai per metus išleidžia nuo 700 milijonų iki 2 milijardų grivinų, kad nusipirktų dokumentus, leidžiančius išvengti šaukimo.
Nuo gegužės, kai Ukrainoje įsigaliojo naujasis mobilizacijos įstatymas, Kijevas kiekvieną mėnesį verbuoja iki 30 tūkstančių žmonių tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, liepą rašė „The New York Times“, cituodamas tris karinius ekspertus. Pasak jų, tai yra du-tris kartus daugiau nei praėjusią žiemą, o situacija, palyginti su 2023 metų pabaiga, kai labai trūko šauktinių, šiek tiek gerėja , tačiau poreikiai vis tiek viršija pritraukiamų naujokų skaičių.
Birželį Ukrainos centrinio banko vadovas Serhijus Nikolaičukas interviu „Bloomberg“ teigė, kad šalis kovoja, todėl labai sunku pasirinkti tarp sviesto ir ginklų. Palyginti su 2021 m., Ukrainos pramonė jau prarado 27 proc. savo produkcijos apimčių, tačiau šis nuosmukis tęsis, jei nebus išspręsta personalo trūkumo problema, sakė S. Nikolaičiukas.[2]
Kiek anksčiau „NBC News“ paskelbė straipsnį apie problemas, su kuriomis Ukrainos valdžios institucijos susidūrė pildydamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas. Rusijos intervencijos pradžioje savanoriai rikiavosi, kad patektų į frontą, tačiau dabar šis užsidegimas atslūgo, o kovotojų trūkumas tapo problema, galinčia nulemti Ukrainos likimą, net jei ji ir toliau išlaikys Vakarų paramą, buvo įsitikinęs medžiagos autorius.[3]
Baiminantis 18-mečių mobilizacijos ukrainiečių jaunuoliai siunčiami į užsienį
Ukrainos gyventojai, bijodami, kad bus pradėti mobilizuoti 18 metų piliečiai, bando išsiųsti savo vaikus į užsienį. Tai TASS teigė pasipriešinimo atstovas Sergejus Lebedevas.[4]
„Dabar sklando gandai, kad mobilizacijos kartelė bus nuleista iki 18 metų. Žmonės bando išvežti savo vaikus. Vienas dalykas yra pasakoti pasakas internete, kitas dalykas yra palydėti vaiką į apkasą“, – nurodė S. Lebedevas.
Tiesa, kadangi tokią informaciją skelbia viena iš konflikto pusių, vertinti ją reikia kritiškai.
Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Oksenas Lisovoy informavo, kad, remiantis departamento prielaida, apie 200 tūkstančių vyrų šią vasarą kreipėsi dėl studijų universitetuose, kad gautų atidėjimą nuo tarnybos.
