Mirtina injekcija: maždaug 10 % naujagimių Belgijoje buvo nužudyti

Mirtina injekcija
Maždaug 10 % naujagimių Belgijoje buvo nužudyti. Patricia Prudente/Unsplash nuotrauka.

<h2>Vaikai kitados turėjo galimybę išgyventi</h2>
<p>Ne paslaptis, jog iš 229 naujagimių, mirusių per 15 mėnesių laikotarpį nuo 2016 iki 2017 m., 24 buvo užmigdyti mirtina injekcija. Kitaip tariant, mažiausiai 10 procentų visų mirusių naujagimių Belgijoje buvo užmigdyti, o tai ekspertai apibūdina kaip augantį reiškinį: atskleidžiama, kad tam tikri duomenys rodo nerimą keliančią eutanazijos tendenciją[1]. Žinoma, kol kas dar nėra tikslių skaičių visoje Belgijoje, tačiau esti duomenys iš kai kurių naujausių tyrimų apie mirusius naujagimius Flandrijoje – olandiškai kalbančioje šiaurinėje Belgijos dalyje ir vienoje iš šalies bendruomenių – kurioje gyvena apie 60 procentų šalies gyventojų.</p>
<p>Kalbant detaliau, nuo 2016 metų rugsėjo iki 2017 metų gruodžio mėnesio ten mirė keli šimtai tik ką pasaulį išvydusių sielų. Tiesa, daliai jų buvo atlikta eutanazija, turint aiškų ketinimą paspartinti mirtį. Be kita ko, pažymima ir tai, jog prie minėtų 10 procentų reikėtų dargi pridėti ir atvejus, kuomet mirtis buvo paspartinta tikslingai atsisakius gydyti arba nutraukus gydymą apskritai. (Skaičius gali viršyti ir 60 procentų mirusių naujagimių Flandrijoje, kurių atvejai buvo susiję su vadinamaisiais brutaliais sprendimas nutraukti pastarųjų gyvenimą).</p>
<p>Šiaip ar taip, galima pabrėžti pagrindinę Belgijos teisės aktų formuluotę, leidžiančią užmigdyti naujagimius. Pavyzdžiui, virš 90 procentų naujagimiams eutanaziją atlikusių gydytojų savo sprendimą pateisino vilties dėl „pakeliamos ateities“ vaikui stoka, apsimesdami, kad yra teisinė spraga sprendimams dėl naujagimių gyvybės nutraukimo. Tarp kitko, jie, kaip žinia, nevartoja žodžio „eutanazija“, nes tai iš esmės būtų neteisėta praktika.</p>
<p>Kita vertus, regis tokios spragos netgi nėra: kai sveikatos priežiūros darbuotojas aktyviai suleidžia nuodų, jog nužudytų naujagimį, tai turėtų būti teisiškai persekiojama, mat tokia procedūra Belgijoje leidžiama tik suaugusiems ir itin ribotomis aplinkybėmis. Trumpiau tariant, minėti vaikai turėjo realią galimybę išgyventi, tačiau gydytojai manė, kad jie tiesiog neverti nugyventi savo gyvenimų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tim-bish-wbc9xilqb4k-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Eutanazija jauname amžiuje traktuojama „išsivadavimu iš kančių“</h2>
<p>Tiesa ta, kad sprendimus dėl vaiko gyvybės nutraukimo dažniausiai kartu priima tėvai ir sveikatos priežiūros darbuotojai. Ir visgi, kilus konfliktui tarp darbuotojų, tėvų ir to, kiek objektyviai yra įvertinamas tėvų noras ar darbuotojų medicininė išvada, priklauso nuo individualių situacijų. Tačiau įdomiausia tai, jog kartais patys tėvai informuoja, kad jie vis tik sprendimą perduos į medikų komandos rankas.</p>
<p>Be kita ko, derėtų pažymėti, kad, tarkim, Nyderlandų vyriausybė remia eutanaziją jaunesniems nei 12 metų vaikams, kadangi neva norint padėti nepagydomai sergantiems vaikams reikia pokyčių ir drastiškų sprendimų[2]. (Nyderlandų vyriausybė prieš daugiau nei metus laiko po kelis mėnesius trukusių debatų valdančiojoje koalicijoje leido gydytojams užmigdyti nepagydomai sergančius vaikus nuo vienerių iki 12 metų amžiaus).</p>
<p>Taisyklės, panaikinančios gydytojų baudžiamojo persekiojimo grėsmę, per metus paveikia nuo penkių iki 10 vaikų, neturinčių vilties pagerinti savo būklę. Ir nors Belgija tapo pirmąja šalimi, leidžiančia savanorišką vaikų eutanaziją 2014 m., kuomet jaunas pacientas yra nepagydomai sergantis ir kenčiantis didelius skausmus, du belgai vaikai – 9 bei 11 metų – pirmieji ja pasinaudoję buvo tik po kelerių metų. Tuo tarpu Nyderlanduose vyresniems nei 12 metų vaikams intervencija gyvybei nutraukti yra teisėta tik tuo atveju, jeigu tėvai duoda sutikimą. (Kūdikių iki metų gyvenimas taip pat gali būti nutrauktas gavus tėvų sutikimą).</p>
<p>Tarp kitko, mažų vaikų grupei dažniausiai nutraukiamas jų maitinimas, siekiant paspartinti jų mirtį pagal galiojančias taisykles, o gydytojams gresia baudžiamasis persekiojimas, jei jie imsis kokių nors kitų veiksmų, jog nutrauktų gyvybę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/colin-maynard-ceehmagpyze-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Austrijoje įsigaliojo įstatymas, leidžiantis savižudybės pagalbą</h2>
<p>Visai neseniai suaugusieji, kurie nepagydomai serga arba turi nuolatinę silpną būklę, tapo įgalūs pasirinkti pagalbinę mirtį Austrijoje. Parlamentas patvirtino naująjį įstatymą gruodį, po Konstitucinio teismo sprendimo šiuo klausimu[3].</p>
<p>Tokia praktika, be abejo, bus griežtai reglamentuota, kiekvieną atvejį vertins du gydytojai. Taipogi teigiama, kad vyriausybė dargi skyrė lėšų paliatyviajai priežiūrai plėtoti, jog užtikrintų, kad niekas nepasirinktų mirties, kuomet yra ir kitų galimybių. Aktyvi pagalba nusižudant Austrijoje išliks uždrausta, o naujosios taisyklės aiškiai neįtrauks nepilnamečių ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų.</p>
<p>Tuo tarpu suaugusieji, norintys baigti savo gyvenimą, turi pateikti diagnozę ir turėti patvirtinimą, kad jie gali priimti sąmoningus sprendimus. Gavus dviejų gydytojų pritarimą, pacientai turi laukti 12 savaičių, jog galėtų apmąstyti savo sprendimą – arba dvi savaites, jei jie serga mirtina liga. Na, o jeigu po šio laukimo laikotarpio jie vis tiek nori tai tęsti, mirtinų vaistų jie gali įsigyti vaistinėje, įspėję advokatą arba notarą. (Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, vaistinių, prekiaujančių šiais vaistais, pavadinimai bus atskleisti tik šiuos pranešimus gaunantiems teisininkams ir notarams bei nebus skelbiami viešai).</p>
<p>Iki šiol, pagal Austrijos įstatymus, kiekvienam, paskatinusiam ką nors nusižudyti arba padėjusiam nusižudyti, grėsė iki penkerių metų kalėjimo. Bet praėjusiais metais federalinis teismas panaikino absoliutų draudimą mirti ir nusprendė, kad tai „pažeidžia apsisprendimo teisę“.</p>