Draugiškos aplinkai transporto priemonės – populiarėjanti judėjimo alternatyva
Nenuostabu, jog sparčiai keičiantis pasaulinei oro temperatūrai ir šylant klimatui labiau nei bet kada anksčiau yra būtina apsidairyti ir suvokti, ką gi mes darome ne taip ir kokie sprendimai situaciją pakeistų ar bent jau iš dalies pagerintų.Faktas, jog visų mūsų gyvenimo būdas, skaitmeninės evoliucijos mastas ir nusistovėję kasdieniai įpročiai prisideda prie klimato krizės, o gyventojų tankumas bei jų išsidėstymas didmiesčiuose padėtį blogina, deja, dar labiau. Tuo tarpu ne naujiena ir tai, kad žaliųjų erdvių visur taip pat mažėja, todėl didmiesčių gyventojai yra priversti kovoti su didele tarša ir intensyviu eismu, ir tai yra neatsiejama miestiečių kasdienybės dalis[1].
Aišku, jei vis tik esame pasirengę įdėti bent šiek tiek pastangų, užterštumo rodiklius galime ženkliai sumažinti ir tokiu būdu prisidėti prie gamtos ir savo pačių sveikatos puoselėjimo, na, o vienas iš optimaliausių sprendimų neabejotinai yra ekologiškesnio transporto pasirinkimas.
Tiesa ta, kad viešojo transporto paslaugos dažnai apima didžiąją kelionių į darbą ir iš jo dalį, tačiau žmonėms vis tiek kažkokiu būdu pirmiau reikia patekti į artimiausią autobusų stotelę ir būtų puiku, jei jie rinktųsi ne taksi, tačiau ką kitą.
Dargi ne paslaptis, jog tokios šalys, kaip, pavyzdžiui, Danija ar Olandija jau gana seniai plėtoja kasdienę dviračių transporto priemonių naudojimo idėją ir tokiu būdu skatina prižiūrėti save bei gamtą. Ir galime pasidžiaugti, jog ši iniciatyva tiesiog tarpsta „populiarumo jūroje“ – mat dviračiais žmonės važinėja žymiai dažniau, nei automobiliais.
Dviračio įsigijimas stiprina socialinės atsakomybės jausmą ir tiesia kelią šviesesnės ateities link
Augant ekologiškos infrastruktūros poreikiui, tobulėja ir technologijos, leidžiančios šį poreikį patenkinti. Tuo tarpu kaip ir dalyvaujant specifinėse žmones apjungiančiose veiklose, taip ir susitelkiant ties tam tikru bendruomenišku veiksmu, skatinančiu apsaugoti, apginti ar kažką jautraus pareklamuoti mes tampame kumščiu – jėga, atstovaujančia konkrečios bendruomenės ar sąjūdžio dalį bei puoselėjančia visuomenės apsaugos idėją.
Tiesa ta, kad įvairios visuomenei naudingos iniciatyvos skatina judėti gamtos apsaugojimo būdų identifikavimo link; tuo tarpu valdžia šiai „kovai“ pasitelkia „saldainius“ ir dėl to siūlo priduoti taršų asmeninį automobilį ir gauti didelę nuolaidą dviračiui, elektromobiliui, paspirtukui ar metiniam viešojo transporto bilietui įsigyti[2].
Kita vertus, vis labiau populiarėjantis ėjimo pėsčiomis ir energetinės krizės eskalavimas taip pat puikiai iliustruoja pagrindines mūsų energetinės krizės sąlygas bei jų išvengimo galimybes. Tuo tarpu džiugina dar ir tai, jog mažų, „keistų“ bei inovatyvių elektromobilių plėtra ragina domėtis naujoviškesnėmis ir saugesnėmis mobilumo sistemos alternatyvomis apskritai.
Dviračių pirkimas Lietuvoje – ant neregėtos „bangos“
Mes visi žinome, kad kelionės viešuoju transportu, dviračiu ar pėsčiomis teikia didžiausią naudą tiek mums, tiek aplinkai, o padidėjus energijos vartojimo efektyvumui ekologiškas transportas yra prieinamesnis labiau nei bet kada.
Tuo tarpu karantino veiklos „produktas“ ir jo pasekmė – aktyviai į rinką besiveržiantys dviratininkai, sakantys, jog pabodo sėdėti namuose ir kažko laukti. Ir būtent šios gyvenimo ritmą iš esmės pakeitusios aplinkybės dėka į lauką lenda ne tik didesnio greičio ir patogesnio važiavimo ištroškę elektrinių paspirtukų mėgėjai, bet ir dviratininkai: tokio aktyvaus dviračių pirkimo, kokį turime šiuo metu, nebuvo net 20 metų – jie yra tiesiog šluojami nuo lentynų nė nespėjant deramai jų užpildyti[3].
Būtent todėl šiuos metus kone drąsiai galima vadinti „dviratininkų metais“, tik svarbiausia, jog jų staiga nepritrūktume.
Visgi aišku viena – gamtai draugiškesnės transporto priemonės turėtų turėti pakankamai galimybių konkuruoti su automobiliais, o kainos turi atspindėti poveikį sveikatai ir aplinkai, nes kitu atveju mes vėl grįšime prie „tingesnės“ transporto rūšies.
