Patenkino beveik visus prašymus
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, besidžiaugdama, kad valstybė sutaupė 22 mln. gyventojų eurų, nes tiek valstybė išleido kompensacijoms už centralizuotą šildymą pirmąjį šių metų ketvirtį, šovė neįtikėtina pastebėjimą – pasak jos, gyventojų pajamos jau netrukus viršys infliaciją!
Ministrė teigia, kad jau nuo vasaros didėsiančios gyventojų pajamos leis ne tik didinti perkamąją galią, mažinti skurdą, bet ir aplenks infliaciją!
Iš kur ji „piešia“ tokias fantazijas, lieka neaišku, nes tiek Statistikos departamento duomenys, tiek maisto produktų kainų tyrėjai rodo visai kitus skaičius ir kainų augimo sustojimo bent jau iki rudens neprognozuoja.
Optimistiškai dėl labai artimos ateities nusiteikusi ministrė džiaugiasi, kad kompensacijos už šildymą pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 224 tūkst. žmonių – 61 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą.
Pasak M. Navickienės, kompensacijos skirtos ne tik mažas ir vidutines, bet ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
„Apie 22 mln. eurų liko žmonių namų ūkiuose, žmonių piniginėse, praplėtus šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Rudenį priimti sprendimai leido apsaugoti sunkiai besiverčiančius ir vidutinių pajamų gavėjus nuo rekordinio šildymo sezono kainų. Priemonė buvo labai taikli. Beveik 98 proc. visų gyventojų, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo kompensacijos, prašymai buvo patenkinti“, – sakė ministrė[1].
Paklausta, ar jau yra planuojama papildomų priemonių kitam šildymo sezonui, ji teigė, kad bus siekiama išlaikyti dabar taikomą principą.
„Patį principą mes siekiame išlaikyti tokį patį – kad žmogus negalėtų išleisti daugiau nei 10 proc. savo pajamų, jau išskaičius valstybės remiamus pajamų dydžius už šildymo sąskaitas“, – sakė M. Navickienė.
Jos vertinimu, jeigu kainos ateityje kils, šis principas ir ateityje leis didinti paramos gavėjų skaičių[2].
Kompensacijas gaus dar daugiau žmonių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad nuo 2022 m. vidurio padidinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį iki 147 Eur (dabar yra 129 Eur), kitą šildymo sezoną kompensacijų už šildymą gavėjų ratas prasiplės dar maždaug penktadaliu (21 proc.).
Dar viena labai svarbi žinia yra ta, kad siūloma iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęsti terminą, kai skiriant piniginę socialinę paramą nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas. Kylant energetinių išteklių kainoms, auga gyventojų išlaidos būsto šildymui, todėl tikimasi, kad šis palengvinimas sumažins finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams.
Ministerija pabrėžia, kad apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitytina darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).
Būsto šildymo išlaidų kompensacijos šalies savivaldybėse
Daugiausiai gyventojų, gaunančių būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijas, yra Visagino m. – 18 proc., Akmenės r. – 13 proc., Biržų r. – 12 proc., Druskininkų, Birštono bei Anykščių r. savivaldybėse – beveik 12 proc.
Mažiausiai gaunančių kompensacijas gyvena Kazlų Rūdos ir Alytaus r. savivaldybėse – vos po 1 proc., Šilalės r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse – po 1,5 proc., Rietavo savivaldybėje – 2 proc.
M. Navickienė pabrėžė, kad pasiskirstymą pagal savivaldybes lemia šildymo kainų tendencijos tose savivaldybėse – kur šildymo kainos mažesnės, fiksuojamas ir mažesnis prašymų skaičius.
„Pasiekiamumas yra platus, bet ne visose savivaldybėse jis yra būtinas“, – sakė ministrė.
Tikisi teigiamos įtakos skurdo rodikliams
M. Navickienė įsitikinusi, kad gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos.
„<…>. Prognozuojama, kad žmonių pajamos infliaciją turėtų aplenkti. Tačiau yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra neapibrėžtumo ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste – tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Todėl suprantame, kad pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse. Tam, kad ta kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė“, – sakė ji.
M. Navickienė taip pat nurodė, jog atlikta ministerijos analizė rodo, kad (tiek nuo sausio, tiek nuo birželio) įsijungusios priemonės turės teigiamos įtakos žmonių skurdo rodikliams[3].
Pasiektas rekordas
Tuo tarpu Statistikos departamentas skelbia, kad kovo mėnesį mėnesinė infliacija vis dar augo ir lyginant su vasariu ji padidėjo 0,6 proc. – nuo 1,8 proc. iki 2,4 proc. O metinė infliacija nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo išaugo 7,7 proc. – nuo 8 proc. iki 15,7 proc.
Kainų palyginimo portalo Pricer.LT išplatintame pranešime teigiama, kad ir po Velykų, balandžio mėnesį, toliau tęsiasi kainų kilimas ir pasiekiami eiliniai rekordai. Brangiau mokame už prekes ir kaip ilgai tai tęsis, nežinia.
„2022 metų balandžio Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio kainų analizė rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse palyginus su 2022 kovo mėnesiu brango +4.57 Eur (7.1 proc.), ir buvo +12.92 Eur (23.3 proc.) brangesnis nei praeitų metų balandžio mėnesį. Tai yra dar vienas Pricer.LT viso laikotarpio stebėjimo rekordas“, – pažymima portalo atstovų.
Pricer.lt populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų 2022 balandžio mėnesio analizė rodo, kad lyginant su 2022 kovo mėnesiu kainos krenta -0,06 EUR (0 proc.), 2022 balandžio mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo +8,68 EUR (21,4 proc.) didesnė už 2021 balandžio mėnesio krepšelį.
Anot portalo atstovų, „panašu, kad žinomų prekių ženklai jau pasiekė piką ir jų kainų kilimas kiek stabilizavosi“.
Kas labiausiai brango?
Pricer.LT duomenimis, labiausiai brangusios prekės – saulėgrąžų aliejus, bulvės, grietinė, pomidorai, avižiniai dribsniai.
„Kiaulienos kaina auga 20,6 proc. ir jau aišku, kad grilio sezonas pigus nebus. Vištienos kainos šiemet net 32,4 proc. didesnės nei praeitais metais“, – statistika dalijasi kainų stebėjimo portalas.
Kalbant apie žaliavinį pieną ir jo produktus, kainos taip pat sparčiai kilo.
„Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje vasario mėnesį siekė 45, 25 Eur už 100kg (+43,7 proc.) ir tai yra jau daugiau nei ES vidurkis, kuris šiuo metu yra 42,92 Eur už 100 kg (+21,8 procentų). Taigi, tiek Lietuvoje, tiek ir ES pagrindinių pieno produktų kainos kyla dideliu greičiu“, – pastebi pranešėjai.
Kainos dar augs
Portalo atstovų teigimu, ateities „lūkesčiai ne patys geriausi. Blogiausia, kad dabar, kol vyksta karas, kainų kilimą ir infliaciją sąlygoja ne derliaus, energetinių resursų gavybos faktai, žinių pozityvumas – kol jos neigiamos ir neapibrėžtos – jos sąlygoja kainų kilimą ir reikšmingesnis lūžis gali būti laukiamas tik rudenį, kai bus aiškus realus svarbiausių maisto produktų derlius ir energetinių resursų kainos. Bet reikia turėti galvoje, kad lūžis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas – kažko neutralaus nebus. O iki rudens kol kas matysime tą pačią kainų augimo dinamiką, kurią matoma paskutinius 3 mėnesius.“
Portalas www.pricer.lt kainas užfiksavo balandžio 23 dieną didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose ir internetinėse parduotuvėse.
