<h2>Jungtinėje Karalystė skamba pavojaus varpai</h2>
<p>Per ateinančius metus skurstančių britų skaičius gali išaugti iki 1 milijono. Nacionalinis ekonominių ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) pateikė niūrų vertinimą, kuriame teigiama, kad dar 250 000 namų ūkių, nesulaukę pagalbos, susidurs su išaugusia skurdo rizika, o visoje Jungtinėje Karalystėje jau netrukus gali prasidėti recesija[1]. </p>
<blockquote>
<p>Siekiant sušvelninti potencialą krizę, ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybė turi skirti maždaug 4,2 mlrd. svarų paramos paketą tam, kad krizės labiausiai paveikti šalies namų ūkiai galėtų apsirūpinti maistu ir kitais būtiniausiais produktais.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu Jungtinė Karalystė susiduria su viena iš didžiausių ekonominių krizių lyginant geriausiai išsivysčiusių ekonomikų situaciją. Dėl karo Ukrainoje sparčiai kylančios energijos ir žaliavų kainos bei įsitempusi darbo rinka didina infliaciją, o kai kurie ekspertai jau skambina pavojaus varpais dėl naujos globalios finansinės krizės[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/thomas-de-luze-w0dypzekm5e-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Auganti infliacija ir skurdo baimė</h2>
<p>Jungtinėje Karalystėje infliacija dar šiais metais pasieks 14,4 proc. lygį: tai aukščiausias lygis per daugiau kaip 40 metų.</p>
<p>Prognozuojama, kad dėl tokio smūgio šalies ekonomika trečiąjį ketvirtį susitrauks 0,2 proc., o ketvirtąjį, bent 0,4 proc. Šalies ekonomika jau ir taip yra paveikta tiek karo Ukrainoje, tiek ir pandeminės krizės.</p>
<blockquote>
<p>NIESR atliktos analizės duomenimis, jei šalies vyriausybė nesiims neatidėliotinų veiksmų mažėjančioms realiosioms piliečių pajamoms palaikyti, dėl sparčiai augančios infliacijos tūkstančiai namų ūkių atsidurs skolose ir skurde[3].</p>
</blockquote>
<p>NIESR apskaičiavo, kad dėl kylančių kainų ir didesnių mokesčių 1,5 mln. namų ūkių visoje Jungtinėje Karalystėje susidurs su sąskaitomis už maistą ir energiją, kurios viršys jų disponuojamas pajamas.</p>
<p>Skelbiama, kad skurdas greičiausiai palies Londono, Škotijos, Šiaurės Airijos gyventojus, nes šiose vietovėse dažnas asmuo neturi sukaupęs pakankamai santaupų, kurias prireikus, galėtų panaudoti krizės metu.</p>
<blockquote>
<p>Sostinėje ir kitose vietose, kur pragyvenimas yra brangus, dažnas britas gyvena tiesiog nuo algos iki algos. </p>
</blockquote>
<h2>Kokių veiksmų imasi valdžia?</h2>
<p>Šalies premjeras Borisas Johnsonas teigia, kad jo vyriausybė imasi priemonių krizei spręsti, tačiau tvirtino, kad neįmanoma visiškai apsaugoti gyventojų nuo sparčiai augančios infliacijos poveikio.</p>
<p>Premjeras pabrėžė esamą 22 mlrd. svarų sterlingų vertės paramos namų ūkiams paketą, tačiau NIESR tyrime akcentuojama, kad tokios paramos jau nebepakanka.</p>
<p>Teigiama, kad vidutinio namų ūkio realiosios pajamos, kurios jau yra pakoreguotos pagal infliaciją, šiais metais sumažės 2,4 proc., o mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pajamos sumažės beveik 12 proc.</p>
<blockquote>
<p>NIESR ekspertai teigia, kad vyriausybė turi išleisti mažiausiai 10 mlrd. svarų, o beveik 5 mlrd. svarų reikia skirti nedelsiant. </p>
</blockquote>
<p>Reaguodamas į NIESR ataskaitą, Jungtinės Karalystės iždo atstovas spaudai teigė, jog valstybės skola yra didžiausia nuo 1960 m., o didėjanti infliacija didina palūkanas, todėl svarbu tvariai valdyti viešuosius finansus.</p>
<p>Ekspertai kritikuoja vyriausybės poziciją, kuria tarsi laukiama ir žiūrima, kas bus ateityje.</p>
<blockquote>
<p>Vis garsiau kalbama apie tai, kad jau šiuo metu britai, ypač gaunantys mažiausias pajamas, neturi lėšų sąskaitoms padengti ar būtiniausiems produktams įsigyti. </p>
</blockquote>
<p>Maisto produktų ir energijos kainos kyla, tuo tarpu valdžios skiriamos išmokos ir pašalpos padidėjo daug mažiau nei infliacija. Vyriausybė 3000 svarų padidino darbuotojų nacionalinio draudimo įmokų mokėjimo ribą, balandį padidėjo ir įmokų tarifas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eduardo-soares-qsyxyswv3nu-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gresia pasaulinė finansų krizė</h2>
<p>Finansinė situacija pasaulyje kelia nerimą. Globali pramonė ir ekonomika šių metų pradžioje buvo pradėjusi atsigauti po pandeminės krizės. Tačiau vasario 24 d. Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Ši situacija Vakarų pasaulį paragino reaguoti nedelsiant.</p>
<p>Tačiau Vakarų bandymas sutramdyti ir ekonomiškai izoliuoti Rusiją, kuri yra viena didžiausių pasaulyje gamtinių išteklių gamintojų, pastūmėjo pasaulio ekonomiką į rizikos zoną.</p>
<blockquote>
<p>Pasaulyje sparčiai kyla maisto ir energijos kainos, o finansinė situacija tampa vis labiau įtempta.</p>
</blockquote>
<p>Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Vakarai, įvesdami Rusijai griežčiausias sankcijas, sukėlė pasaulinę ekonomikos krizę ir pražūtingą infliacijos bangą, kuri smogs Europos Sąjungai ir sukels badą kai kuriose skurdžiausiose pasaulio šalyse[4].</p>
<p>Nors tokia V. Putino retorika gali būti siejama su tipine Kremliaus propaganda ir grasinimais, nerimas dėl galimos pasaulinės finansinės krizės iš tiesų auga.</p>
<p>Gegužės 18 d. paskelbtoje naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie pasaulio ekonominę padėtį ir perspektyvas (WESP) teigiama, kad pasaulio ekonomika šiemet augs tik 3,1 proc., t. y. 4,0 proc. mažiau, nei buvo prognozuota sausio mėnesį. Skelbiama, kad tam daugiausia įtakos turėjo karas Ukrainoje[5].</p>
<p>Be to, šiais metais pasaulinė infliacija turėtų siekti 6,7 proc. arba dvigubai daugiau nei 2,9 proc. 2010-2020 m. laikotarpiu. Tai reiškia, kad maisto ir energijos kainos dar nepasiekė savo piko viršūnės ir ateityje tik augs.</p>
