Kompensacijas už nusavintą turtą galės gauti ir fiziniai asmenys
Lietuva antrą kartą pasiryžo atiduoti duoklę žydų bendruomenei – nepaisant to, kad prieš 11 metų jau buvo išmokėta kompensacija už neteisėtai nusavintą žydų bendruomenei priklausantį turtą, dabar vėl užsimota sumokėti dar virš 37 mln. eurų siekiančias kompensacijas. Seimas po svarstymo pritarė tai numatančiam įstatymo projektui, bet Kauno žydų religinė bendruomenė piktinasi tuo – kam antrą kartą buvo reikalinga grąžinti jau seniai grąžintą „skolą“ ir kodėl visas įstatymo projektas stumiamas skubos tvarka? Be to, ši žydų bendruomenė įžvelgia čia ir galimus interesus, mat lėšos, skirtos kompensacijų išmokėjimui, atsidurs viename privačiame fonde, valdomame kelių fizinių asmenų.
Parlamentas jau uždegė žalią šviesą Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui, kuriuo siekiama reglamentuoti kompensacijų tvarką už nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų nusavintą turtą[2].
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras atkreipė dėmesį, kad šiuo teisės aktu šiek tiek keičiamas modelis – dabar į kompensacijas galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, bet iš esmės pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pats, koks ir buvo pirminiame įstatyme.
Naujajame teisės akte numatoma, kad kompensacija būtų skiriama už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą išlikusį žydų bendruomenių nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, bei iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusių žydų tautybės asmenų nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn dėl Holokausto nelikus šio turto savininkų ar įpėdinių.
Kompensacijoms skirs 37 mln. eurų, o jas mokėti pradės nuo 2024-ųjų
Kompensacijoms numatyta skirti papildomi 37 mln. eurų, o jas ketinama pradėti mokėti jau nuo 2024 m. Įstatymas apibrėžtų tokių kompensacijų dydį, mokėjimo terminus, tvarką bei galimo naudojimo paskirtis.
Kompensacijos galės būti išmokamos Lietuvos žydų bendruomenės puoselėjimo Lietuvoje tikslams, nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems Lietuvos žydams remti, taip pat fondo nustatyta tvarka fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą tenkinti. Kompensacijomis bus dengiamos ir fondo administravimo išlaidos, kurių metinė suma negali viršyti 10 procentų metinės kompensacijos dalies, tvirtinamos kiekvienų metų valstybės biudžete[2].
Norėdami gauti kompensacijas Lietuvos žydai ar jų įpėdiniai turės iki 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Nurodoma, kad fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertintų gautų prašymų pagrįstumą ir visiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams nustatytų vienodą skiriamos kompensacijos dydį.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.
Projektui po svarstymo pritarė 54, prieš buvo vienas ir susilaikė 7 Seimo nariai.
Patys žydai abejoja, ar lėšos tikrai nueis ten, kur reikia
Tuo tarpu Kauno žydų religinė bendruomenė stebisi, kodėl kompensacijos bus mokamos jau antrą kartą per 11 metų, jei dar 2011 metų įstatymo redakcijoje buvo įtvirtinta, kad kompensacijos suma yra galutinė ir ateityje jokių pretenzijų nebus reiškiama[6].
Bendruomenei klausimų kelia ir tai, kodėl tokia skubos tvarka užsimota priimti moralinės skolos įstatymo projektą. Svarstoma, galbūt to priežastimi galėtų būti nuo 2022 m. gruodžio 14 d. besikeičianti Amerikos žydų komiteto vadovybė, todėl bijoma, kad jai pasikeitus gali išsiskirti požiūris ir nuomonės.
Tačiau Lietuvos moralinė skola iš valstybės biudžeto bus ir vėl išmokama privačiam fondui, kurį valdo keli asmenys: Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir save Lietuvoje rabinu tituluojantis Amerikos pilietis Andrew Baker. Įdomu ir tai, kad fondas šių asmenų valdomas be jokių kadencijos terminų.
Tikina, kad visus Lietuvos skiriamus milijonus valdys fondas, kuriam vadovauja rusų oligarchas, artimai besibičiuliaujantis su V. Putinu
Kauno žydų religinė bendruomenė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad F. Kukliansky aktyviai dalyvauja Europos žydų kongreso veikloje, o jo ilgametis vadovas nuo pat 2007 metų yra rusų oligarchas Večiaslavas (Moše) Kantor, kuris Rusijoje valdo koncerną „AKRON“, kurį Vladimiras Putinas naudoja karo mašinos prieš Ukrainą palaikymui. Večiaslavas (Moše) Kantor taip pat yra artimas V. Putino bičiulis[6].
Pastebima, kad naujos redakcijos įstatymo projekte naujai įtvirtinamos ir kompensacijos lėšų panaudojimo galimybės – jas esą galima investuoti.
Numatyta, kad vadinamai „moralinei skriaudai“ atlyginti už bešeimininkį turtą, gali būti skiriama ne mažiau kaip 5 mln. ir ne daugiau kaip 10 mln. eurų. Tačiau ir tai – jeigu tik susidarys norinčiųjų sąrašas ir, jeigu bus pateikti reikiami ir Fondo reikalavimus atitinkantys dokumentai.
„Nes įstatyme nėra numatyti jokie kriterijai, kuriais turi vadovautis Fondas nustatant tinkamus paveldėtojus ar savininkus bei turto kilmę ir dokumentus“, – pabrėžia Kauno religinė žydų bendruomenė[6].
Kaip teigė Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas, tuo atveju, jeigu vienam turtui atsirastų septyni paveldėtojai, tai jie tarpusavyje ir dalintųsi simboliškai išmokėtą sumą.
Mano, kad įstatymu yra sukurtas antikonstitucinis, diskriminacinis, korupcinis modelis, siekiant naudos fondo steigėjams ir valdybos nariams finansuoti
Sudvejoti naujuoju įstatymo projektu leidžia ir tai, kad šią akimirką, pasak Kauno religinės žydų bendruomenės, nėra net preliminaraus pareiškėjų bei turto sąrašo, tačiau nepaisant to, jau yra žinoma, kad kompensacija bus ne mažesnė kaip 5 mln. ir ne didesnė kaip 10 mln. eurų.
O štai, kur nueis likusi 27 mln. eurų skolos dalis – taip ir neaišku. Visgi, svarstoma, kad jei paveldėtojams taip ir liks neišmokėta „moralinė skola“, tai šis likutis bus panaudotas investicijoms arba tarpusavio dalyboms.
„Manome, kad yra sukurtas antikonstitucinis, diskriminacinis, korupcinis modelis, siekiant naudos Fondo steigėjams ir valdybos nariams finansuoti, todėl būtinas vėl teikiamo ir esamo įstatymo antikorupcinis vertinimas ir išsamus jau išmokėtų lėšų bei perduoto valstybės turto auditas ir tyrimas pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, siekiant nustatyti teisinio reguliavimo trūkumus, galinčius sudaryti sąlygas korupcijai pasireikšti“, – pareiškė bendruomenė[6].
Primename, kad naujos kompensacijos būtų išmokamos už per 2024-2030 metus. Visgi, lapkričio pabaigoje Seimui pritarus premjerės Ingridos Šimonytės pateiktam įstatymo projektui, ta pati Kauno religinė žydų bendruomenė siūlyme įžvelgė turto nusavinimo aferą leidžiant viską, ko nedraudžia įstatymas.
