Milijonais įkainoti paveikslai tampa sumania investicija bei galimybe pasipuikuoti

Ekonomika, Finansai ir NT, Menas, Po darbųG. B.
Menas
Menas dažniausiai prieinamas tik privilegijuotiesiems. Chaso Lewiso/Unsplash nuotrauka

<h2>1% išrinktųjų prieinami kūriniai stulbina tiek menine, tiek ir finansine verte</h2>
<p style="text-align: justify;">Menas yra įdomi ir įtraukianti sritis, kuri gali mus daug ko pasiūlyti, tiek kaip srities profesionalams, tiek kaip nepatyrusiems muziejų ir parodų lankytojams. Žvelgdami į savo mėgstamiausią paveikslą, skulptūrą, o gal ir performansą, mes ne tik įvairiai interpretuojame autorių pateiktas idėjas bei istorijas, bet gilinamės ir į save, savo vidines emocijas ir išgyvenimus, galbūt net visuomenės aktualijas ir esamas problemas.</p>
<p style="text-align: justify;">Žinoma, nors dažniausiai su meno kūriniais susiduriame muziejuose, galerijose ar parodose, pasaulyje yra ir grupė asmenų, tiesiog galinčių įsigyti mėgstamiausią meno kūrinį ir papildyti juo savo namų kolekciją. Toks pasirinkimas gali būti lydimas tikros aistros vizualizacijoms ir kūrybai, o gal tiesiog taip sumaniai žvelgiama ir investuojama į ateitį – juk žymiausių menininkų kūriniai įvertinti įspūdingomis milijoninėmis sumomis.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, meno pasaulis dažnai siejamas su didžiuliu pinigų kiekiu, galia ir įtaka. Tiek pradedantiesiems menininkams, tiek meno kolekcininkams, atrasti savo nišą, o gal ir dominančią kūrybą gali būti nemenkas iššūkis. Taip išlieka tam tikra meno pasaulio takoskyra tarp vidurinės ar žemesnės klasės ir to 1% išrinktųjų, kurie vos panorėję gali įsirengti meno galeriją savo namuose. Kitaip tariant, aktyviai domėtis menu, o ypač jį kolekcionuoti, yra brangus pomėgis, kurio vertė ir nauda gali būti aptarinėjama plačiau.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors šiandien meno pasaulis gali pasigirti ne vienu jaunosios kartos atstovu sėkmingai tampančiu industrijos veidu ir kylančiu į populiarumo viršūnę, vis tik išlieka didžiulė paklausa tradicinio meno atstovų darbams ir kūriniams, kurie džiugina auditorijas jau ne vienerius metus[1].Nors meno rinka gali būti valdoma išorinės įtakos ir komunikacinės rinkodaros kuriamos apie konkrečius artistus, savo vardą jau seniai užsitarnavę kūrėjai sutraukia ne tik didžiausias minias muziejuose, bet ir storiausias pinigines aukcionuose.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai gali diktuoti tiek tradicionalistinis požiūris į laiko patikrintą meną, tiek dirbtinai kuriamas susidomėjimas ir ažiotažas tam tikrais kūriniais. Jei meno muziejai ir galerijos aktyviai domisi autoriumi, jo darbus perka kiti įtakingi kolekcininkai, tai signalizuoja jog tai gali būti vertinga investicija, o mažiau patyrę srities atstovai tuo patiki. Kitaip tariant, priežastis, kodėl kai kurių menininkų darbai parduodami už milijonus dolerių, yra ta, jog meno pasaulyje sutariama, jog tie darbai turėtų būti parduoti už milijonus dolerių[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, brangiausių meno kūrinių, ypač paveikslų, pasiūlos rinka yra gana siaura, o jaunieji artistai į ją nepatenka. Remiantis <em>Vox.com</em> duomenimis, tik 0,2% menininkų darbų yra verti daugiau nei 10 milijonų dolerių. Tai signalizuoja ne tik tam tikrą menininkų segregaciją, bet ir tai, kiek daug įtakingi kolekcininkai gali skirti savo įgeidžiams.</p>
<p style="text-align: justify;">Atrodo, kad dabar kolekcionierių yra daugiau nei bet kada anksčiau, o tie kolekcininkai yra turtingesni, galintys įsigyti ne po vieną rekordinėmis sumomis įvertintą kūrinį. Vis tik, tokia galimybė nėra tik turto įrodymas ar tuštybės mugė. Investuojant apdairiai ir sumaniai, įsigyti lobiai vėliau gali būti verti net dvigubai daugiau.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-matheus-viana-2372978.jpg" alt="Paveikslai" /></p>
<h2>Brangiausi aukcionuose parduoti paveikslai priklauso žymiausiems menininkams</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors gyvename modernybės laikotarpiu, meno aistruolius ir kolekcininkus žavi tradicinis, laikui nepavaldus menas ir istorinės svarbos meno pasaulio asmenybės. Brangiausiai aukcione parduotu paveikslu šiandien vis dar laikomas Renesanso pažibos Da Vinčio paveikslas „Salvator Mundi“[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Dar 2017-ais už 450,3 mln. JAV dolerių šią meno vertybę įsigijo artimas Saudo Arabijos princo patikėtinis, o vėliau, buvo planuojama paveikslą eksponuoti Abu Dabio Luvre, tačiau tai taip ir neįvyko. Dar 1958-ais „Salvator Mundi“ buvo parduotas vos už 60 JAV dolerių, nes tuomet  buvo manoma, jog tai tik kopija, o praėjus beveik šešiems dešimtmečiams, ši paveikslas sumušė visus pasaulinio meno aukciono rekordus. </p>
<p style="text-align: justify;">Ne mažiau įspūdinga suma siejama ir su prancūzų impresionisto Claude‘o Monet'o peizažų serija „Meules‘‘, kuri buvo parduota už 110,7 mln. JAV dolerių[4]. Šio žymaus dailininko darbas, vaizduojantis tą patį objektą įvairių šviesos šaltinių ir metų laikų fone, pirmą kartą aukcione atsidūrė dar 1986-ais, tačiau tada peizažai buvo įvertinti net 44 kartais mažesne pinigų suma. Šiais laikais, vos per 8 minutes parduotų kūrinių serija tapo pirmaisiais C. Monet'o paveikslais peržengusiais 100 mln. JAV dolerių ribą.</p>
<p style="text-align: justify;">Pablo Pikaso taip pat galima laikyti tapytoju, kuris sutraukia nemažai susidomėjusių akių, ypač turtingosios auditorijos. Jo paveikslų serija pavadinimu „Alžyro moterys“ buvo įsigyta už 179,4 mln. JAV dolerių[5]. Dar 1954-ais P. Picasso nutapė 15-os paveikslų seriją, kurią pradėti paskatino Henry Matisse'o mirtis – jie buvo ne tik meno pasaulio konkurentai, bet ir artimi bičiuliai, o  2015-ais „Alžyro moterys‘‘ sumušė „Christie‘s‘‘ aukciono pasaulinį rekordą.</p>
<p style="text-align: justify;">Su didžiulėmis pinigų sumomis gali būti siejamas ir modernistas bei siurrealistas Modiglianis. Net keletas jo darbų buvo parduoti už rekordinius pinigus. 2015-ais, paveikslą, kuriame vaizduojama gulinti apsinuoginusi moteris, įsigijo kolekcionierius iš Kinijos už 170,4 mln. JAV dolerių[6]. Tuo metu, „Christie“ aukcione net septyni potencialūs pirkėjai devynias minutes varžėsi dėl šio įspūdingo, nemenką skandalą, pirmosios parodos Paryžiuje metu sukėlusio darbo.</p>
<p style="text-align: justify;">Ne ką menkiau įvertintas buvo ir kitas Modigliani tapytas kūrinys „Nuoga moteris, gulinti ant kairiojo šono‘‘, kuris buvo parduotas už 157,2 mln. JAV dolerių. Atrodo, kad šio italų menininko kūryba itin paklausi – šis pardavimas tapo rekordiniu sandoriu Niurjorko aukcionų namuose „Sotheby's“  2018-ais metais.  </p>
<p style="text-align: justify;">Didelę gerbėjų auditoriją pritraukia ir austrų simbolisto, tapytojo Gustavo Klimto kūriniai. Jo 1907-ais nutapytas paveikslas „Auksinė Adelė‘‘, buvo parduotas už 135mln JAV dolerių[7]. 2006-ais jis buvo parduotas uždaro ir itin privataus aukciono metu, kurį kuravo „Christie's“ aukciono namų specialistai ir meno vertintojai, todėl tikrasis paveikslo savininkas žinomas nėra.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-una-laurencic-20967.jpg" alt="Meno kūriniai" /></p>
<h2>Investicijos į meno dirbinius gali atsipirkti ateityje</h2>
<p style="text-align: justify;">Tradicinių, laikui nepavaldžių meno kūrinių populiarumas ir paklausa rinkoje signalizuoja ne tik konservatyvius meno kūrinių aistruolių pasirinkimus, bet ir sumanų žvilgsnį į ateitį. Taip, galbūt šimtus milijonų kainuojančios meno vertybės yra ekstravagantiškas pirkinys, tačiau po kelerių ar net keliolikos metų tai gali tapti daug pelno atnešusia investicija.</p>
<p style="text-align: justify;">Saugomi ir puikiai išlaikyti tapybos ar kiti kūriniai, vėliau gali džiuginti grožio ištroškusius žmones ne tik privačiuose namuose, bet ir parodose, būti paaukojami muziejams, galerijoms, pritaikomi ir parodomi plačiajai auditorijai.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, turtingųjų susitelkimas į meno rinką atspindi ir gana neraminantį vaizdą: kultūra bei itin eklektiškas menas prieinami vis mažesnei visuomenės daliai, o ši prieiga tampa tiesiog statuso ir elitizmo simboliu.</p>
<p style="text-align: justify;">Pasiturintiems asmenims įsigyjant vis daugiau ir daugiau meno vertybių, muziejai ir įvairūs fondai moka vis labiau stebinančias sumas už geriausiai vertinamų  menininkų kūrinius, palikdami jaunus ir šiuolaikinius kūrėjus užmarštyje. Taip meno pasaulio realybė kiek išsikreipia – pasiūla mažėja, jos kainos auga ir tik pati turtingiausia visuomenės dalis yra pajėgi įsigyti vertingus kūrinius.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, šiuo metu pozityviu aspektu galima laikyti tai, kad norint gėrėtis meno vertybėmis mums nebūtina jų įsigyti – pakanka su nuostaba jas stebėti muziejų ar galerijų salėje.</p>