Suprasti akimirksniu
  • Milijardieriai nori atrasti amžiną gyvenimą, kuris bus prieinamas tik turtingiausiesiems
  • Senėjimo mokslas ir biotechnologijų pažanga sparčiai juda į priekį: laiko klausimas, kada turtingieji gyvens ilgiau nei kiti
  • Socialinė nelygybė ateityje virs į „prabangių zombių“ ir trumpai gyvenančių neturtingųjų pasaulį?
  • Kol milijardieriai bando gyventi amžinai, pasaulyje dėl skurdo miršta daugybė žmonių
Šaltiniai
turtas
Kol turtingieji bando vaidinti dievus ir apgauti mirtį, daugybė vaikų gyvena skurde ir miršta nesulaukę 18 metų. Pexels nuotrauka

Milijardieriai nori atrasti amžiną gyvenimą, kuris bus prieinamas tik turtingiausiesiems

Technologijų ir biotechnologijų pasaulis šiandien vystosi neįtikėtinu greičiu. O viena iš svarbiausių temų, kuri nepalieka abejingų, yra žmonių gyvenimo trukmės prailginimas bei senėjimo stabdymas.

Įžymūs pasaulio milijardieriai, tokie kaip „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, „PayPal“ kūrėjas Peteris Thielas bei „ChatGPT“ kūrėjas Samas Altmanas, investuoja į regeneracinę mediciną ir senėjimo procesų valdymą, siekdami sukurti revoliucines tabletes, kurios galėtų prailginti gyvenimą. Tačiau ši technologija kelia rimtų klausimų apie socialinę nelygybę bei etines problemas, o pats tablečių kūrėjas perspėja, kad milijardieriai gali tapti „prašmatniais zombiais“[1].

J. Bezosas, P. Thielas ir S. Altmanas yra tik keli iš daugelio milijardierių, kurie remia biotechnologijas, siekdami prailginti žmogaus gyvenimą. J. Bezosas, vienas iš turtingiausių pasaulio verslininkų, 2021 metais investavo didžiulę sumą – 3 milijardus dolerių – į startuolį „Altos Labs“. Drauge su rusų kilmės milijardieriumi Yuri Milneriu įkurto startuolio tikslas – sukurti technologijas, leidžiančias atjauninti ląsteles ir galbūt netgi išspręsti senėjimo problemą.

Šis projektas apima biologinio perprogramavimo technologijas, kurios teoriškai galėtų atjauninti žmogaus ląsteles laboratorijose. „Altos Labs“ pasamdė geriausius mokslininkus, kurie dirba su technologijomis, galinčiomis atstatyti ląstelių sveikatą ir paversti jas jaunesnėmis. Kaip pažymi „MIT Technology Review“, „Altos Labs“ yra dažnai lyginama su „Calico Labs“, kita biotechnologijų įmone, kurią 2013 m. įkūrė „Google“ įkūrėjas Larry Page’as. Šios dvi įmonės siekia panašaus tikslo – kovoti su senėjimu ir pailginti žmonių gyvenimus, „perprogramuojant“ jų ląsteles.

Peteris Thielas, „PayPal“ kūrėjas, taip pat prisijungė prie ilgo sąrašo milijardierių, remiančių bandymus kovoti su senėjimu. P. Thielas investavo į „Methuselah Foundation“ – ne pelno organizaciją, kuri teigia, kad jos tikslas yra „pratęsti sveiką žmogaus gyvenimo trukmę, padarant 90 metus naujais 50 metais“.

Ši organizacija siekia sukurti technologijas, galinčias kurti naujus organus, kraujagysles ir kaulus, taip pat pašalinti „destruktyvias biologines struktūras“ iš kūno. Be to, ši organizacija stengiasi gilinti žinias apie epigenetiką ir senėjimo procesus, kad galėtų atkurti kognityvines funkcijas ir fizinius sugebėjimus vyresnio amžiaus žmonėms.

Nuo 2023 metų balandžio, kai Samas Altmanas investavo 180 milijonų dolerių į biotechnologijų startuolį „Retro BioScience“, dar labiau sustiprėjo dėmesys šiai sričiai. Teigiama, jog „Retro BioScience“ telkia dėmesį į „ląstelių perprogramavimą“ ir tiki, kad jų technologijos gali prailginti žmonių gyvenimą mažiausiai dešimtimi metų. Startuolis tikina, kad klinikiniai įrodymai bus pasiekti per mažiau nei ketverius metus, o tai suteikia vilties, kad senėjimo procesai gali būti valdomi. Be to, „Retro BioScience“ žada, kad prailgins žmogaus gyvenimą dešimčią metų.

Senėjimo mokslas ir biotechnologijų pažanga sparčiai juda į priekį: laiko klausimas, kada turtingieji gyvens ilgiau nei kiti

Vaistai nuo senėjimo veikiausiai bus prieinami tik turtingiausiesiems. Ksenia Yakovleva/Unsplash nuotrauka
Vaistai nuo senėjimo veikiausiai bus prieinami tik turtingiausiesiems. Ksenia Yakovleva/Unsplash nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo su amžiumi susijusių ligų kasdien miršta apie 100 000 žmonių, tačiau mokslininkai jau seniai nesutaria dėl to, kas sukelia senėjimą ir ką galima dėl to padaryti. Nors pats senėjimas žmonių tiesiogiai nežudo, vyresnio amžiaus žmonėms gresia daugybė mirtinų ligų.

Senėjimo biologija yra viena iš sudėtingiausių ir labiausiai tiriamų sričių šiuolaikiniame moksle. Senėjimas nėra paprasta biologinė problema. Tai procesas, apimantis daugelį organizmo funkcijų, kurios laikui bėgant praranda savo efektyvumą.

Vienas iš galimų senėjimo priežasčių paaiškinimų yra mitochondrijos – ląstelių energijos tiekimo centrai, kurie su laiku pradeda gaminti nestabilius junginius, pažeidžiančius ląstelių baltymus ir molekules. Tai gali sukelti uždegimą ir įvairias ligas, būdingas senatvei: tokias kaip Alzheimerio liga, širdies ligos ir vėžys.

Kitas senėjimo teorijos aspektas – tai senstančios ląstelės, kurios tampa „senesnėmis“ ir tinkamai nebeatlieka savo funkcijų. Kai kurios ląstelės ilgainiui yra nebevalomos ir tampa pasyvios, prisidedant prie organizmo senėjimo. Biotechnologijos įmonės šiandien dirba su technologijomis, kurios gali pašalinti šias „senas“ ląsteles arba atjauninti jas, kad jos vėl pradėtų atlikti savo funkcijas. Tad mokslininkai siekia ne tik atjauninti ląsteles, bet ir prailginti gyvenimą.

Vis dėlto, šių technologijų praktinis pritaikymas kelia didžiulį klausimą: kam bus prieinama ši technologija? Ar tik elitui, turinčiam pakankamai pinigų, kad galėtų įsigyti gyvenimo trukmę prailginančias tabletes? Kol kas atrodo, kad sparčiai besivystantis mokslas eina būtent tokiu, tik turtingiesiems prieinamu ilgo gyvenimo keliu.

Socialinė nelygybė ateityje virs į „prabangių zombių“ ir trumpai gyvenančių neturtingųjų pasaulį?

Kritikai sako, jog vietoj amžinybės paieškų reikėtų padėti gelbėti nuo skurdo, bado ir įvairių ligų mirštantiems vaikams. Thought Catalog/Unsplash nuotrauka
Kritikai sako, jog vietoj amžinybės paieškų reikėtų padėti gelbėti nuo skurdo, bado ir įvairių ligų mirštantiems vaikams. Thought Catalog/Unsplash nuotrauka

Liepos mėnesį Londono imperatoriškojo koledžo MRC medicinos mokslų laboratorijos ir Singapūro Duke-NUS medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė atradę naują vaistą, kuris prailgino laboratorinių pelių gyvenimo trukmę beveik 25%. Tad tik laiko klausimas, kada panašūs vaistai bus prieinami daliai žmonių.

Philas Cleary, „SmartWater Group“ įkūrėjas, aiškiai išreiškia savo nuomonę apie šias technologijas. Pasak jo, turtingieji turėtų nustoti vaidinti dievus lenktynėse su mirtimi. Jis įspėja, kad milijardierių siekis prailginti savo gyvenimus gali sukurti pasaulį, kuriame gyvens tik „prabangūs zombiai“ – turtingi žmonės, kurie galės sau leisti tokią brangią technologiją[2]

„Silicio slėnio atkaklus jaunystės šaltinio siekimas yra baimių ir egoizmo vedamas kliedesys, kuris turi siaubingą humanitarinę kainą planetai ir jos pažeidžiamiausiems gyventojams.“, – teigė P. Cleary, „Elixir“ romano autorius, kuriame pasakojama, kokias baisias pasekmes gali turėti noras prailginti dalies žmonių gyvenimus tabletėmis.

Jis įspėja, kad tokios gyvenimą net keliems dešimtmečiams prailginančios tabletės gali sukurti neteisingą, netolygų pasaulį, kuriame tik turtingieji galės naudotis šiomis technologijomis:

„Tabletė, kuri palaiko žmones gyvus net kelis dešimtmečius, sukurtų neteisingą, nelygų pasaulį, kupiną prabangių, privilegijuotų zombių – daugiausia baltųjų rasės, viduriniosios klasės žmonių, kurie galėtų sau leisti pirkti šias tabletes.“

Jis mano, kad pirmiausia turėtume susitelkti į visai kitus dalykus. P. Cleary įsitikinęs, jog reikia daryti viską, jog užtikrintume gyvenimą pažeidžiamiausiems žmonėms, o ne prailgintume gyvenimus turtingiesiems, kurie jau turėjo galimybę patirti pasaulį:

„Pirmiausia turėtume užtikrinti, kad vaikai išgyventų iki savo 18-ojo gimtadienio – tai neabejotinai svarbiau žmonijai nei prailginti gyvenimus tiems, kurie jau turėjo galimybę pamatyti pasaulį, susilaukti vaikų ir įgyvendinti savo ypatingas ambicijas.“

Be to, P. Cleary pabrėžia, kad gyvenimo prailginimo technologijos būtų parduodamos už labai aukštą kainą, todėl tik labai turtingi asmenys galėtų sau tai leisti. Pasak jo, prieš pratęsiant privilegijuotų kelių asmenų gyvenimus, žmonija turėtų pirmiausia susitelkti į tai, kad prailgintų, jei ir tik keliais metais, gyvenimus milijonams vaikų, kurie miršta nuo bado.

Kol milijardieriai bando gyventi amžinai, pasaulyje dėl skurdo miršta daugybė žmonių

Kol turtingieji bando vaidinti dievus ir apgauti mirtį, daugybė vaikų gyvena skurde ir miršta nesulaukę 18 metų. Rainier Ridao/Unsplash nuotrauka
Kol turtingieji bando vaidinti dievus ir apgauti mirtį, daugybė vaikų gyvena skurde ir miršta nesulaukę 18 metų. Rainier Ridao/Unsplash nuotrauka

Etikos požiūriu šios technologijos taip pat kelia daugybę klausimų. Dr. Niamh Middleton, Dublino universiteto teologė, pažymi, kad tokių vaistų komercinis pardavimas galėtų radikaliai pakeisti mūsų supratimą apie žmogaus gyvenimą. Ji įspėja:

„Neatsižvelgiant į daugybę religinių argumentų, įskaitant Dievo dieviškąjį planą, manau, kad būtų saugu pasakyti, jog žmonija gali būti prarasta amžiams, jei gyvenimą prailginantys vaistai būtų pateikti į rinką privačių įmonių, siekiančių komercinės naudos.“

N. Middleton sako, kad žmonijai turėtų būti svarbiau siekis padėti pažeidžiamiausiems, o ne prailginti gyvenimą turtingiesiems.

„Siekiant prailginti gyvenimą, pirmiausia turime atkreipti dėmesį į pažeidžiamiausius žmones. Vietoj to, kad sutelktume savo išteklius į brangias priemones, skirtas asmeniniam ilgaamžiškumui, turėtume nukreipti savo išteklius ir pastangas į vaikų badavimo panaikinimą, atspindint tikrąjį krikščioniškąjį atjautos ir teisingumo pašaukimą.“, – teigia ji.