„Meta“ pristato naujovę: programas parsisiųsti bus galima ir per „Facebook“
„Meta“ planuoja leisti Europos Sąjungos (ES) vartotojams tiesiogiai atsisiųsti pageidaujamas programas per „Facebook“ reklamas. Taip „Meta“ galėtų konkuruoti su tokiomis kompanijomis kaip „Google“ ar „Apple“, kurios siūlo savo internetinių programų parduotuves[1].
Eidama tokį žingsnį „Meta“ mano, kad tai padės apeiti ES Skaitmeninių rinkų aktą (DMA), kuris turėtų įsigalioti kitų metų pavasarį. Juo nustatomos aiškios taisyklės, skirtos tokioms didelėms internetinėms platformoms kaip „Google“ ar „Meta“.
DMA siekiama užtikrinti, kad jokia didelė internetinė platforma, kuri veikia kaip prieigos valdytoja, nepiktnaudžiautų šia pozicija kitų įmonių, norinčių pasiekti šiuos naudotojus, atžvilgiu.
Juo taip pat reikalaujama, kad „Apple“ ir „Google“ atvertų savo mobiliąsias platformas alternatyviems programėlių atsisiuntimo būdams.
Dabar „Meta“ rengiasi bandymui įdiegti galimybę vartotojus dominančias programas parsisiųsti tiesiog per „Faceboo“ reklamas. Šiame bandomajame etape programų kūrėjams „Meta“ žada didesnį pasiekiamumą ir teigia, kad būtent taip jie gali sulaukti didesnio vartotojų susidomėjimo.
„Visada buvome suinteresuoti padėti kūrėjams platinti jų programėles, o tai yra naujos galimybės padidintų konkurenciją šioje srityje. Kūrėjai nusipelno daugiau būdų, kaip lengvai perduoti savo programėles žmonėms, kurie jų nori“, – sako „Meta“ atstovas spaudai Tomas Channickas.
Kiek anksčiau „Microsoft“ taip pat pareiškė, kad tikisi, jog kitais metais Europoje jau galės paleisti alternatyvią programėlių parduotuvę, skirtą „iOS“ ir „Android“ žaidimams.
„Meta“ yra užsitraukusi ES nemalonę dėl vartotojų duomenų apsaugos stokos
Toks sprendimas tampa paskutiniąja naujiena „Meta“ ir ES konflikto sagoje. Gegužės mėnesį kompanijai ES skyrė rekordinę, net 1,2 mlrd. eurų siekiančią baudą už tai, kad nesilaikė Bendrijos privatumo taisyklių.
Airijos duomenų apsaugos komisija skelbė, kad „Meta“ pažeidė Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) perkeldama Europos feisbuko vartotojų duomenis į JAV ir jų tinkamai neapsaugojusi nuo valstijose taikomos duomenų stebėjimo praktikos[2].
Technologijų milžinei ES paskirta bauda yra didžiausia, skirta pagal BDAR privatumo teisės aktą. Šis reglamentas taikomas organizacijoms, kurios tvarko duomenis ES, ir už ES ribų veikiančioms organizacijoms, kurių veikla yra orientuota į ES gyventojus.
BDAR taikomas, jeigu įmonė tvarko asmens duomenis ir yra įsisteigusi ES, nepaisant to, kur faktiškai tvarkomi asmens duomenys. Reglamentas taip pat taikomas, jei įmonė yra įsisteigusi už ES ribų, tačiau tvarko asmens duomenis siūlydama asmenims prekes ar paslaugas ES arba čia stebi asmenų elgesį.
Dar 2020 m. Europos Teisingumo Teismas panaikino ES ir JAV duomenų srautų susitarimą, vadinamą privatumo skydu, nes baiminosi dėl JAV žvalgybos tarnybų sekimo praktikos.
Tame pačiame sprendime aukščiausiasis ES teismas taip pat sugriežtino reikalavimus, keliamus naudojimuisi SCC, kita teisine priemone, kurią įmonės plačiai naudoja asmens duomenims perduoti į JAV.
„Meta“, kaip ir kitos tarptautinės bendrovės, ir toliau rėmėsi šia teisine priemone, kol Europos ir JAV pareigūnams sunkiai sekėsi sudaryti naują susitarimą dėl duomenų srautų.
Tiesa, neseniai JAV ir ES vis dėlto pasiekė naują susitarimą. Tai reiškia, kad JAV įmonės gali toliau įprastai perduoti duomenis iš Bendrijos į Ameriką. Jei susitarimas nebūtų sudarytas, šioms bendrovėms grėstų brangiai kainuojančios iniciatyvos tvarkyti ir saugoti naudotojų duomenis vietoje arba apskritai pasitraukti iš bloko.
Kita vertus, šioms taisyklėms jau dabar gresia teisiniai ginčai iš duomenų apsaugos entuziastų, kurie nepatenkinti Europos piliečiams suteikiamos apsaugos galimybėmis[3].
Oficialiai skelbiama, kad naujuoju susitarimu bus siekiama užtikrinti, kad duomenys galėtų saugiai judėti tarp ES ir JAV ir nereikėtų taikyti papildomų duomenų apsaugos priemonių.
Europos Komisija teigia padariusi išvadą, kad JAV duomenų apsaugos įstatymai užtikrina pakankamą Europos piliečių apsaugos lygį, ir nustatė naujas apsaugos priemones, pagal kurias JAV žvalgybos tarnybų prieiga prie ES duomenų gali būti tik būtina ir proporcinga.
Pagal naują susitarimą taip pat bus įsteigtas naujas Duomenų apsaugos peržiūros teismas, kuriame europiečiai galės teikti skundus dėl privatumo. Jis turės įgaliojimus nurodyti įmonėms ištrinti naudotojų duomenis, jei nustatys, kad surinkta informacija buvo surinkta pažeidžiant naujas apsaugos priemones.
Norvegija taip pat pažabojo grobuoniškas „Meta“ praktikas
Tačiau naujas ES ir JAV susitarimas negarantuoja, kad konfliktinė situacija tarp „Meta“ ir Bendrijos bus galutinai išspręsta. O ir vis daugiau Europos valstybių ima kovoti su toksiškomis „Facebook“ valdančios „Meta“ praktikomis.
ES nare nesančios Norvegijos duomenų apsaugos agentūros sprendimu, „Meta“ bus uždrausta naudoti naudotojų asmeninę informaciją tikslinei reklamai. Kitu atveju, kompanijai pagrasinta skirti 100 000 JAV dolerių baudą kasdien[4].
Norvegijos priežiūros institucija „Datatilsynet“ teigia, kad „Meta“ rinkodaros tikslais naudoja tokią informaciją kaip naudotojų buvimo vieta, jiems patinkantis turinys ir jų žinutės.
Naujausias draudimas prasidės rugpjūčio 4 d. ir galios tris mėnesius, kad „Meta“ turėtų laiko imtis taisomųjų priemonių. Norvegijos reguliavimo institucija pridūrė, kad jos sprendimas nėra nei draudimas kompanijai veikti šalyje, nei visuotinis reklamos draudimas.
Šių metų pradžioje „Meta“ patyrė didelę nesėkmę, kai Europos priežiūros institucijos atmetė teisinį pagrindą, kuriuo „Meta“ grindė naudotojų asmens duomenų rinkimą tikslinės reklamos tikslais.
„Meta“ keršija ES ir į rinką nepaleidžia populiarėjančio „Threads“
Dėl skirtingo ES ir „Meta“ požiūrio į duomenų valdymą, Bendrijoje kol kas neveikia ir tviterio konkurentu tapęs naujausias „Meta“ kūrinys – „Threads“. Į daugiau nei 100 šalių, kuriose iš pradžių pradėjo veikti „Threads“, neįtrauktos ES valstybės-narės, o kompanija tokį sprendimą aiškina „sudėtingumu laikytis kai kurių vietos įstatymų“[5].
„Meta“ neseniai net patvirtino, kad blokuoja ES naudotojų prieigą prie naujojo socialinio tinklo ir per VPN[6]. Vis dėlto bendrovė teigia, kad Europa išlieka labai svarbi rinka ir kad ateityje tikisi išplėsti prieinamumą.
O ir be ES „Threads“ kol kas nestokoja susidomėjusiųjų: per mažiau nei savaitę „Threads“ surinko 100 mln. naudotojų.
Vyriausiasis vykdomasis direktorius Markas Zuckerbergas pažymi, kad iki šiol augimas daugiausia buvo organiškas, be reklamos ar kitų žinomų reklaminių taktikų. Nors neaišku, ar naudotojų skaičiaus augimas išsilaikys ilgą laiką, plėtra į ES galėtų tai užtikrinti.
