Menopauzė darbe: profesinės sąjungos reikalauja ES įstatymo, moterys netenka iki dešimtadalio uždarbio

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) siekia, kad menopauzė būtų pripažinta ES darbo teisėje. Pasak konfederacijos, darbdaviams nepritaikant darbo sąlygų moterys netenka dalies uždarbio, karjeros galimybių ir pensijos. ETUC atstovauja 45 mln. narių iš 41 Europos šalies. Profesinių sąjungų spaudimas didėja tuo metu, kai Europos Parlamentas svarsto pranešimą, raginantį menopauzę laikyti ekonominiu, užimtumo ir socialiniu klausimu. Europos Komisija atskiros ES menopauzės strategijos kol kas nesiūlo.

ETUC: darbo teisė orientuota į vyrų darbus

„Su darbu susijusią moterų sveikatos riziką įstatymai iš esmės ignoruoja, nes jie vis dar orientuoti į vyrų dominuojamas profesijas“, – „Euronews“ sakė ETUC generalinio sekretoriaus pavaduotoja Isabelle Schömann. – „Pats laikas, kad įstatymai pasivytų dabartinę visų darbuotojų realybę ir su kokia rizika jie susiduria.“

Menopauzė paprastai prasideda 45–55 metų amžiaus ir paliečia didelę dalį darbuotojų. „Euronews“ duomenimis, dalis moterų patiria darbingumą mažinančius simptomus: nuovargį, miego sutrikimus, karščio bangas, sąnarių skausmą, nerimą ir sunkumus susikaupti. Maždaug 85 proc. moterų patiria bent vieną iš šių simptomų.

Po menopauzės diagnozės moterų uždarbis mažėja

ETUC remiasi tyrimu, pagal kurį Norvegijoje praėjus ketveriems metams po menopauzės diagnozės moterų uždarbis sumažėjo 7,4 proc. Prie to prisidėjo sutrumpintos darbo valandos, nedarbingumo atostogos ir praleistos paaukštinimo galimybės. „Mažesnis atlyginimas, prarasti paaukštinimai ir mažesnės pensijos – tokią kainą moka milijonai moterų už tai, kad darbas nepritaikomas prie menopauzės“, – sakė I. Schömann.

Menopauzės poveikį uždarbiui tyrė Londono universiteto koledžo (UCL), Bergeno, Stanfordo ir Delavero universitetų ekonomistai. UCL pranešime apie Švedijos ir Norvegijos duomenis nurodoma, kad per ketverius metus po diagnozės moterų uždarbis vidutiniškai sumažėja 4,3 proc., o ketvirtaisiais metais nuostoliai išauga iki 10 proc. Pasak tyrėjų, tai maždaug pusė vadinamosios vaiko baudos – 23 proc. uždarbio, kurio netenka naujai tapusios motinos. Nuostolius daugiausia lėmė tai, kad dalis moterų liovėsi dirbti, o kitos sutrumpino darbo valandas. Uždarbis mažėjo daugiausia moterims be universitetinio išsilavinimo, o dirbančiosios mažesnėse ir privačiose įmonėse patyrė didesnius nuostolius nei dirbančios didelėse ir viešojo sektoriaus įstaigose.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad per ketverius metus po menopauzės diagnozės tikimybė kreiptis dėl neįgalumo draudimo išmokų padidėja 4,8 proc., o antidepresantų vartojimas – 5,1 proc. Švedijoje parodžius televizijos laidą apie menopauzę, padaugėjo diagnozių ir pakaitinės hormonų terapijos receptų, ypač tarp mažiau išsilavinusių moterų. „Visuomenėms senstant ir ekonomikoms vis labiau priklausant nuo ilgesnio darbingo amžiaus, politikai turi suprasti, kas išstumia moteris iš darbo rinkos. Mūsų išvados rodo, kad menopauzė yra viena tų jėgų“, – sakė tyrimo vadovė, UCL ekonomikos profesorė Gabriella Conti.

Europos Komisija atskiros menopauzės strategijos nesiūlo

Menopauzė vis dažniau minima ES lyčių lygybės darbotvarkėje, tačiau konkrečią apsaugą darbe iš esmės nustato nacionaliniai įstatymai ir darbdaviai. 2025 m. lapkritį lygybės komisarė Hadja Lahbib teigė, kad Komisija neplanuoja atskiros ES menopauzės strategijos, ir nurodė programų „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“ finansuojamus tyrimus apie medicininį ir socialinį menopauzės poveikį.

Kovą paskelbtoje strategijoje Komisija vis dėlto menopauzę paminėjo. Ji įsipareigojo keistis nacionaline gerąja patirtimi kovojant su menstruacijų ir menopauzės skurdu bei 2028 m. atlikti tyrimą apie ekonominę ir visuomeninę naudą, kurią duotų moterų sveikatos atotrūkio, įskaitant menopauzę, mažinimas. Šie įsipareigojimai rodo poslinkį, tačiau atskirų teisės aktų dėl menopauzę išgyvenančių darbuotojų teisių juose nenumatyta.

Rodiklis	Duomenys
Įprastas menopauzės amžius	45–55 metai
Moterų, patiriančių bent vieną simptomą	apie 85 proc.
Uždarbio kritimas po 1 metų (cituoja L. Gálvez)	3,3 proc.
Uždarbio kritimas po 4 metų (Norvegija, cituoja ETUC)	7,4 proc.
Uždarbio kritimas 4-aisiais metais (UCL, Švedija ir Norvegija)	10 proc.
ETUC narių	45 mln. iš 41 šalies

Šaltiniai: „Euronews“, UCL, „Agence Europe“.

Europos Parlamente rengiamas pranešimas dėl ES strategijos

Europos Parlamentas siekia klausimą kelti toliau. Ispanų socialistė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto (FEMM) pirmininkė Lina Gálvez rengia pranešimą „Menopauzė – ne tik sveikatos klausimas: menopauzė kaip ekonominis, darbo ir socialinis prioritetas“. „Agence Europe“ duomenimis, komiteto nariai pranešimo projektą aptarė spalio 12 d. L. Gálvez cituoja tyrimus, kurie rodo, kad praėjus metams po diagnozės moterų pajamos sumažėja 3,3 proc., o po ketverių metų – 7,4 proc. Ji siūlo kitoje ES mokslinių tyrimų programoje numatyti atskirą misiją moterų sveikatai.

Projekte raginama parengti ES strategiją, plačiau tirti menopauzę, rengti visuomenės kampanijas prieš stigmą, geriau remti moteris darbe ir gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą. „Atėjo laikas ES imtis menopauzės klausimo“, – rašė L. Gálvez. Pranešimas plenarinėje sesijoje bus svarstomas tik kitais metais. Tai Parlamento iniciatyva, o ne priimta ES politika. Dešiniųjų frakcijų atstovės komitete išsakė abejonių: viena jų gynė nacionalines kompetencijas, kita ragino neužkrauti verslui naujos administracinės naštos.

Profesinės sąjungos reikalauja keisti darbo sąlygas

ETUC prioritetas – kad menopauzė atsispindėtų tame, kaip organizuojamas ir reglamentuojamas darbas. Konfederacija reikalauja, kad darbo vietų rizikos vertinimai apimtų temperatūrą, vėdinimą ir patogumus. Taip pat ji siekia lankstaus darbo laiko ir nuotolinio darbo, vadovų ir personalo darbuotojų mokymų bei fizinių pritaikymų, pavyzdžiui, temperatūros valdymo ir ergonomiškos įrangos.

ETUC taip pat nori, kad menopauzės politika darbovietėse būtų suderinta su profesinėmis sąjungomis, o paskui įgyvendinama ir stebima. Konfederacija siūlo darbo vietose nemokamai aprūpinti menstruacijų ir menopauzės priemonėmis. „Tai, kaip organizuojamas darbas, gali lemti, kokį poveikį turės menopauzė“, – sakė I. Schömann. Pasak jos, profesinės sąjungos jau derasi dėl kolektyvinių sutarčių, numatančių darbo vietų pritaikymą ir lanksčias darbo sąlygas.