Balsavimas parodė, kad „savanoriškas“ ES mechanizmas gali tapti politinio spaudimo įrankiu
Europos Parlamentas Strasbūre pritarė rezoliucijai, kuria remiama piliečių iniciatyva „My Voice, My Choice“, siūlanti sukurti ES lėšomis finansuojamą, „savanorišką“ solidarumo mechanizmą abortų paslaugoms. Už dokumentą balsavo 358 europarlamentarai, prieš – 202, dar 79 susilaikė.
Nors formaliai pabrėžiama savanoriška schema ir pagarba nacionaliniams įstatymams, pats balsavimas signalizuoja Briuselio siekį išplėsti savo įtaką srityje, kuri iki šiol laikyta išimtine valstybių narių kompetencija. Paprastai tariant, toks mechanizmas gali tapti priemone daryti spaudimą šalims, kurios atsisako keisti savo politiką pagal Briuselio nustatytą vertybinę kryptį.
Rezoliucijoje teigiama, kad daugelyje ES šalių moterys vis dar susiduria su „teisinėmis ir praktinėmis kliūtimis“ gauti „saugias ir teisėtas“ abortų paslaugas. Parlamentas ragina tokias valstybes „reformuoti savo teisės aktus pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus“, taip faktiškai nubrėždamas politinę kryptį šalims, kurios laikosi konservatyvesnio požiūrio.
Lietuvos atstovas Europos Parlamente, Aurelijus Veryga, dalijosi žinia socialiniuose tinkluose, komentuodamas: „Šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos „My voice, my choice”, kuria siekiama sukurti geresnes sąlygas abortams ES ir priversti tą padaryti šalis, kurios yra „nepažangios”. Leftizmas šį kartą nugalėjo.“
„Pilietinė iniciatyva“ tampa pretekstu ES finansinei ir ideologinei plėtrai
Rezoliucijos šalininkai akcentuoja, kad iniciatyvą pasirašė daugiau nei 1,12 mln. ES piliečių iš mažiausiai septynių valstybių, todėl Komisija privalo į ją reaguoti. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad Europos piliečių iniciatyva yra patariamojo pobūdžio instrumentas, o ne mandatas keisti kompetencijų ribas.
Pagal siūlomą modelį, ES lėšomis būtų remiamos valstybės, kurios sutiktų finansuoti nėštumo nutraukimą moterims iš šalių, kuriose tokios paslaugos ribojamos. Tai reikštų ne tik finansinį, bet ir politinį spaudimą toms narėms, kurios laikosi nacionalinių sprendimų šeimos ir gyvybės apsaugos klausimais.
Neatsitiktinai dalis konservatyvių ir suvereniteto šalininkų šią schemą įvardijo kaip Briuselio kišimąsi į vidaus politiką. Parlamentinė retorika atskleidžia gilesnį konfliktą tarp Briuselio ir nacionalinių sostinių. Po balsavimo rezoliucijos pranešėja Abir Al-Sahlani („Renew“, Švedija) pareiškė:
„Šis balsavimas yra didžiulė pergalė kiekvienai moteriai Europoje. ES pagaliau parodė, kad seksualinė ir reprodukcinė sveikatos priežiūra yra pagrindinė žmogaus teisė.“
Tuo metu oponentai pabrėžė, kad abortai nėra ES kompetencijos sritis. Eurokomisarė Hadja Lahbib pripažino, jog sveikatos politika ir paslaugų organizavimas priklauso valstybėms narėms, tačiau kartu teigė, kad „finansinė parama sveikatą skatinantiems veiksmams“ galėtų būti laikoma papildomąja ES kompetencija. Būtent ši dviprasmybė kelia klausimų, ar „nesikišimo“ pažadai ilgainiui netaps tuščia formule.
Lietuvos ir Vidurio Europos balsai parodė, kas ES vis dar bando priešintis Briuselio linijai
Balsavimas Europos Parlamente dar kartą atskleidė gilėjančią takoskyrą tarp Briuselio politinio elito ir dalies valstybių narių. Rezoliuciją beveik vieningai palaikė liberalios ir kairiosios frakcijos – „Renew“, socialistai ir demokratai (S&D), „Žalieji“ bei kairieji, kurios ilgą laiką formuoja dominuojančią darbotvarkę žmogaus teisių ir vadinamųjų „vertybinių klausimų“ srityje.
Tuo metu didžiausias pasipriešinimas kilo iš skeptiškesnių ir valstybės suvereniteto svarbą akcentuojančių politinių grupių. Europos konservatorių ir reformistų (ECR), „Patriotai Europai“ (PfE) bei Europos suverenių tautų (ESN) frakcijų nariai didžiąja dalimi balsavo prieš, argumentuodami, kad abortų politika nėra ES kompetencija ir neturėtų būti finansuojama bendromis Sąjungos lėšomis.
Lietuvos europarlamentarų balsavimas taip pat parodė atsargesnę poziciją Briuselio siūlymų atžvilgiu. Nors dalis atstovų iš liberalių frakcijų palaikė rezoliuciją, bendra šalies laikysena labiau sutapo su Vidurio ir Rytų Europos valstybių požiūriu, kurios skeptiškai vertina bandymus per finansinius mechanizmus daryti įtaką nacionaliniams sprendimams vertybiniais klausimais.
Panašiai balsavo ir kitų regiono šalių atstovai, ypač iš tų valstybių, kur abortų reguliavimas išlieka nacionalinės politikos ir konstitucinių diskusijų objektu. Šios šalys įspėja, kad „savanoriški“ Briuselio siūlomi mechanizmai ilgainiui gali virsti politinio spaudimo priemone – ypač tada, kai prie jų pridedamas ES finansavimas ir moralinis vertinimas.
Europos Komisija iki 2026 m. kovo turi apsispręsti, ar imtis konkrečių teisėkūros ar administracinių veiksmų. Nors teisiškai ji neprivalo palaikyti iniciatyvos, politinis signalas jau pasiųstas. Vis dažniau keliamas klausimas, ar tokie sprendimai netaps precedentu, kai valstybės, kurios nėra pakankamai „pažangios“ ar ideologiškai suderintos su Briuselio linija, bus skatinamos – arba spaudžiamos – keisti savo politiką per finansinius svertus.
