Mėlynojo pirmadienio fenomenas: kodėl trečiosios sausio savaitės pradžioje mums lemta liūdėti?

<h2>Pošventinis laikotarpis atneša savų iššūkių</h2>
<p>Tikriausiai ne kartą teko pastebėti, kad vienomis metų dienomis, esate it pakylėti ant sparnų: viskas sekasi, jaučiatės energingi ir motyvuoti, kupini geros nuotaikos. Galbūt tai lemia artėjanti, ilgai laukta šventė, išsvajotos atostogos, puikus oras už lango ar ilgai lauktų svajonių išsipildymas – tokios dienos mūsų pasąmonėje tampa susietos su sėkme ir laime. Vis tik, neretai pasitaiko ir visiškai priešingų dienų, kai vos pramerkę akis jau žinome, kad laukia nemaloni diena. Nėra nuotaikos ir jėgų, kankina suirzimas bei motyvacijos stoka, o viskas kas įprastai teikia džiaugsmą, dabar slegia ir liūdina. Kartais tokios dienos gali būti siejamos su asmeninio gyvenimo sunkumais, sveikata ar tiesiog prastu nakties miegu. Tačiau, kai kuriais atvejais, už tokių liūdesio ir nevilties laikotarpių gali slėptis ir kažkas daugiau.</p>
<p>Įprastai, manoma, kad būtent šaltasis metų laikotarpis žmogaus psichikai atneša daugiau iššūkių. Didesnę dalį laiko tenka praleisti namuose, galimai stokojama socialinio kontakto, o kur dar nuolatinis saulės ir vitamino D trūkumas. Vis gi, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį, nors dažnu atveju už lango ir šalta, ir galbūt snieguota ar vėjuota, žmonės jaučiasi itin pakylėti: skuba, lekia, planuoja – juk laukia didžiosios metų šventės. Deja, bet tokie energingi žmonės neišlieka ilgai: norim to ar ne, po ilgo švenčių maratono mūsų baterijos kiek „nusėda“, o ne vienam, pats tamsiausias periodas yra būtent sausio mėnuo ir tikriausiai, neverta stebėtis kodėl.</p>
<p>Prekybos centruose nustoja skambėti kalėdinės dainos, į namus sugrįžtame po susitikimų su artimaisiais, draugais, po triukšmingų naujų metų vakarėlių. Pavasaris regisi esantis dar taip toli, o vasara – iš vis nepasiekiama. Atrodo, kad teks iškentėti bene nesibaigiantį tamsos, šalčio ir niūrumo periodą. Tokios slegiančios nuotaikos savo piką ima ir pasiekia trečiąjį sausio pirmadienį – dieną, kuri vakarų kultūroje yra vadinama „mėlynuoju" pirmadieniu ir kuri yra tapusi savotišku fenomenu, atnešančiu didžiulį srautą depresinių nuotaikų ir nevilties.</p>
<p>Pastaruoju metu, ši diena yra atpažįstama jau globaliai ar bent jau, vakarų pasaulyje. Socialiniuose tinkluose tapo įprasta pasidalinti, kodėl gi šis pirmadienis yra sunkus: vieni skundžiasi dėl prasidedančios darbo savaitės, kiti – prastais orais, dar kiti – teigia, kad sudėtinga išlipti iš lovos. Dažnai tokie nusiskundimai nurašomi „mėlynajam" pirmadieniui, tačiau iš tiesų, kai kuriais atvejais gali reikšti ir rimtesnes sveikatos problemas: jeigu žmogus iš tiesų yra laimingas, to niekas nesugriaus, tačiau susidūrus su rimtesnėmis problemomis – pradedama dangstytis įvairiais fenomenais ir skambiais, tačiau dėmesį nukreipiančiais pavadinimais^[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nathan-dumlao-qdbnndf2jz4-unsplash.jpg" alt="Liūdesys" /></p>
<h2>Liūdnasis pirmadienis: ir pramanas, ir mūsų vaizduotės vaisius</h2>
<p>Pirmą kartą „mėlynojo" pirmadienio kaip depresiškiausios dienos vardas suteiktas dar 2005-ais. Amerikiečių psichologas  dr. Cliffas Arnalas tuomet net pateikė „formulę“ depresiškiausiai metų dienai apskaičiuoti ir šią informaciją pardavė kelionių kompanijai „Sky Travel“: ir tik gerokai vėliau jis prisipažino, kad šią dieną sugalvojo bene atsitiktinai, nors ir visiškai nepatvirtino, kad idėja yra tikrai beprasmė^[2]. Tokia „formulė" vėliau buvo ne kartą tobulinta, tačiau bent jau iš pradžių, labiausiai buvo fokusuojamasi į oro sąlygas, finansinę situaciją, laiką nuo šv. Kalėdų, laiką nuo naujųjų metų pažadų sulaužymo, menkas motyvacijos ir aktyvumo apraiškas. Šiandien, „mėlynojo" pirmadienio data apskaičiuojama pagal tokią formulę:</p>
<p><span class="mwe-math-element"><span class="mwe-math-mathml-inline mwe-math-mathml-a11y">(C×R×ZZ)((Tt+D)×St)+(P×Pr)&gt;400</span><img class="mwe-math-fallback-image-inline" style="border: 0px; vertical-align: -2.671ex; display: inline-block; width: 35.49ex; height: 6.509ex;" src="https://wikimedia.org/api/rest_v1/media/math/render/svg/7e7c48d512b92187ad9b39ba8fb9a81342b01355" alt="\\frac{(C \\times R \\times ZZ)}{((Tt + D) \\times St)} + (P \\times Pr)&gt;400" aria-hidden="true" /> ^[3]</span></p>
<p>Čia atsižvelgiama į kelionių trukmę ir transporto atidėjimus bei atšaukimus. Taip pat, laikotarpį praleistą užsiimant kultūra, laiką, skiriamą poilsiui bei miegui, laiką, kai jaučiame stresą, laiką, kurį skiriame pakuodami daiktus ir kažkam besiruošdami.</p>
<p>Šiandien šiam pirmadieniui skiriama daug dėmesio, tačiau dėl to „kaltas“ gali būti ir pakitęs visuomenės bei net tų pačių ekspertų požiūris į emocinę žmogaus sveikatą. Norėdami įsitikinti, ar „mėlynasis“ pirmadienis iš tiesų yra realus konceptas, mokslininkai yra analizavę socialinių tinklų duomenis, pavyzdžiui „Twitter" įrašus. Ir iš tiesų, pasisakymuose buvo pastebėta, kad bloga nuotaika, agresyvus ir įžeidžiantis kalbos tonas itin dažnai fiksuojamas yra būtent sausį. Būtent pirmąjį metų mėnesį, kai, regis, viską pradedame iš naujo, daugybė žmonių jau jaučia nusivylimą savimi ir gyvenimu: žmonės tuomet penkis kartus daugiau nei bet kurį kitą mėnesį kaltina save dėl nepradėto sveikesnio gyvenimo būdo, neįgyvendintų pažadų ar norų. Įprastai, skundžiamasi ir blogu oru, o įdomiausia, kad tokį negatyvą dažniau yra linkę skleisti vyrai nei moterys.</p>
<p>Vis dėlto, dalis ekspertų išvedžiojimus apie „mėlynąjį" pirmadienį vadina pseudomokslu. Be to, bet koks negatyvo bei liūdesio pojūtis būtent konkretų pirmadienį yra gana individualus dalykas, atsiremiantis į daugybę skirtingų faktorių, tokių kaip finansinis pajėgumas, gyvenamoji vieta, net šeimyninė padėtis. Žinoma, įtakos turi ir socialinės medijos: jeigu nuo pat ryto stebime nuomonės formuotojų vaizdo įrašus, kuriuose jie skundžiasi „mėlynuoju" pirmadieniu, daug šansų, kad dienos bėgyje ir patys imsime jaustis prastai. Tai psichologijoje ne taip jau retai pastebimas reiškinys, kuris yra vadinamas „išsipildančia pranašyste“.</p>
<p>Juk snieguotą ir slidų ryta sumanius apsiauti naujuosius savo aukštakulnius, prieš išeinant pakartojame: „tik nenukrisk". Vis tik, taip tarsi užkoduojame sau nelaimę. Būtent taip mus paveikia ir tie patys horoskopai, ir įvairūs fenomenai. Taigi iš esmės, „mėlynasis" pirmadienis mus paveikia tiek, kiek mes sau patys leidžiame įtikėti abstrakčiomis laimės ir nelaimės teorijomis. Kitaip tariant, tai, kad būtent šį pirmadienį jausitės liūdnas ir pavargęs yra atsitiktinumas, siejamas nebent su pošventinio laikotarpio jėgų praradimu^[4]. Juk jeigu per šventes kaip reikiant paišlaidavote, dabar tenka gyventi žymiai taupiau, o gal net ir skolintis: natūralu, kad tai kelia stresą ir įtampą, verčia dirbti daugiau ar sunkiau, o dėl to nesijaučiate pailsėję. Jeigu per šventes kaip reikiant pramogavote ir tikrai šventėte, galbūt jūsų kūnas tiesiog reikalauja poilsio ir nori ilgiau pamiegoti bei patingėti.</p>
<p>Be to, „mėlynasis" pirmadienis yra išskirtinai vakarietiška liūdesio išraiška. Būtent vakarų kraštuose liūdesys yra siejamas su mėlyna spalva, o anglakalbėse valstybėse žodis „mėlynas" (angl. „blue") yra siejamas su liūdesiu: norint pasakyti, kad jaučiuosi liūdnas, net galima išsireikšti taip: „I am feeling blue". Mūsų kultūrai, tai yra gana svetimas konstruktas, todėl su juo tapatintis galime tiesiog žiūrėdami ir kopijuodami kitų emocijas. O to daryti tikrai nereikėtų: nauji metai iš tiesų atneša ne tik naują pradžią, tačiau ir nemažai iššūkių. Būtent todėl, svarbu pakankamai laiko skirti sau, aklai nepulti į naujas veiklas, nepersidirbti, leisti kūnui ir mintims pailsėti iš po turiningo švenčių laikotarpio. Tuomet, pavyks išvengti ir pirmadieninių liūdesių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/emma-simpson-mngaalewep0-unsplash.jpg" alt="Laimė" /></p>
<h2>Pamirškime liūdesį ir džiaukimės laimės dienomis</h2>
<p>Įdomu, kad apskaičiuotos yra ne tik liūdniausios metų dienos, tačiau ir laimingiausios, tačiau apie jas, bent jau šiame kontekste, kalbama nepalyginamai mažiau. Daugelis mokslininkų būtent šias datas išskiria kaip dienas, kai žmonės būna patys laimingiausi: Kalėdos – gruodžio 24–25 d, Naujieji metai – sausio 1 d, Valentino diena – vasario 14 d, pirmasis saulėtas metų savaitgalis – balandžio 20 d. Kai kuriais atvejais, laimingiausia metų diena yra ir birželio vidurys: maždaug Joninių diena, kiti ekspertai teigia, kad ši diena būtinai turi būti liepos mėnesį.</p>
<p>Iš esmės, kiekviena tyrėjų grupė atranda savo datą, kada turėtume jaustis geriausiai. Dažnu atveju, tai visiškai neatitinka mūsų realių emocijų. Kaip ir bloga nuotaika, taip ir gera, yra įtakojama išorės veiksnių, pavyzdžiui, oro sąlygų, tačiau iš esmės yra gana individualus dalykas. Todėl, svarbiausia jausmų bei emocijų balansą atrasti viduje.</p>
<p>Nesvarbu, ar už lango saulėta, ar lyja, rekomenduojama kasdien bent keletą minučių pasivaikščioti gryname ore, pajudinti kaulus ir raumenis, stengtis anksčiau eiti miegoti, vengti nesveiko, tingulį ir apkrovą sukeliančio maisto. Tai mažos, kasdienės permainos, kuriomis galbūt pavyks išvengti „mėlynojo" pirmadienio naštos. Na, o jei bloga nuotaika tikrai užklupo, atsiminkite, kad rytoj jūsų laukia jau kita, žymiai geresnė ir nuotaikingesnė diena.</p>