Meilės romanai darbe nėra draudžiami, bet įstatymai galioja ir biure
Meilės romanas darbe pats savaime nėra neteisėtas. Lietuvos teisėje nėra normos, kuri draustų kolegoms užmegzti asmeninius santykius. Tačiau, kaip pabrėžia teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė, svarbiausia čia ne pats jausmas, o jo pasekmės darbo aplinkai.
„Romantika darbe nėra nusikaltimas. Bet nevaldomi santykiai gali tapti darbo ginču, reputacine krize ar net teismo byla“, – sako R. Joskaudienė.[1]
Jos teigimu, darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas, Lygių galimybių įstatymas, taip pat asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Tai reiškia, kad net ir asmeniniai santykiai gali turėti teisinę reikšmę, jei jie paveikia kolektyvą, sprendimus dėl atlygio ar darbo sąlygų.
Anot teisininkės, svarbu atskirti du dalykus: jausmai yra asmeninis pasirinkimas, tačiau atsakomybė už jų poveikį darbo aplinkai – jau profesinė pareiga.
Vadovo ir pavaldinio santykiai kelia didžiausią riziką dėl galios disbalanso
Didžiausia rizika, pasak R. Joskaudienės, kyla tada, kai meilės romanas darbe užsimezga tarp vadovo ir pavaldinio. Net jei abu žmonės yra pilnamečiai ir teigia, kad santykiai abipusiai, išlieka klausimas dėl galios pusiausvyros.
Kai vienas asmuo sprendžia dėl kito atlyginimo, priedų, darbo grafiko, vertinimo ar karjeros galimybių, susidaro akivaizdus interesų konfliktas. Tokiose situacijose gali atsirasti įtarimų dėl spaudimo, favoritizmo ar net seksualinio priekabiavimo.
„Kai vienas sprendžia dėl kito: – atlygio, – priedų, – grafiko, – vertinimo, – karjeros, atsiranda galios disbalansas. O vėliau – skundai dėl spaudimo, favoritizmo ar net seksualinio priekabiavimo. Ir tada romantika tampa bylos medžiaga“, – įspėja R. Joskaudienė.
Teisiškai tokios situacijos gali virsti darbo ginčais, diskriminacijos skundais ar net bylomis teisme. Praktikoje, anot teisininkės, dažnai būtent išsiskyrimas tampa momentu, kai santykiai iš asmeninių pereina į teisinę plotmę.
Išsiskyrimas darbe gali peraugti į priekabiavimo ar psichologinio smurto bylą
Kol santykiai geri, konfliktų paprastai nekyla. Tačiau nutrūkus meilės romanui darbe situacija gali pasikeisti labai greitai. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai buvę partneriai pradeda ignoruoti vienas kitą, siųsti įžeidžiančias žinutes, skirti neigiamus vertinimus ar net daryti spaudimą išeiti iš darbo.
Tokiose situacijose darbdavys turi pareigą reaguoti. Pagal galiojančius įstatymus draudžiamas bet koks priekabiavimas ar psichologinis smurtas darbo aplinkoje, nepriklausomai nuo to, ar konfliktas kilo iš asmeninių santykių.
R. Joskaudienė taip pat atkreipia dėmesį į privatumo klausimą. Darbdavys negali domėtis darbuotojų santykiais vien iš smalsumo. Tačiau jei kyla interesų konfliktas ar gaunamas skundas, informacija tampa teisiškai reikšminga ir turi būti tvarkoma teisėtai bei konfidencialiai.
„Jausmai – jūsų pasirinkimas. Pasekmių valdymas – jūsų atsakomybė“, – pabrėžia teisininkė R. Joskaudienė.
Jos teigimu, vadovams ir įmonių savininkams verta turėti aiškias vidaus taisykles dėl interesų konflikto ir priekabiavimo prevencijos. O darbuotojams – nepamiršti profesinių ribų net ir tada, kai širdis plaka greičiau nei įprastai.
