Buvęs Rusijos prezidentas pažėrė grasinimų
Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jeigu Kijevo kontrpuolimas būtų sėkmingas ir ukrainiečiai atsiimtų Rusijos aneksuotas teritorijas, jis Kijevui atkeršytų visomis įmanomomis, net ir pačiomis baisiausiomis, priemonėmis. [1]
Dabartinio šalies vadovo Vladimiro Putino vadovaujamos institucijos vicepirmininkas patikino, kad tokiu atveju Maskva net galėtų panaudoti branduolinį ginklą. Apie tai, kad rusai gali peržiūrėti savo branduolinę doktriną, jis parašė socialiniuose tinkluose.
„Įsivaizduokite, jei NATO remiamas puolimas būtų sėkmingas ir dalis mūsų žemės būtų atplėšta, tai pagal Rusijos prezidento dekreto taisykles būtume priversti panaudoti branduolinį ginklą. Kito varianto tiesiog nebūtų. Taigi mūsų priešai turi melstis už mūsų kovotojų sėkmę ir užtikrinti, kad nekiltų pasaulinis branduolinis gaisras“, – pareiškė D. Medvedevas.
Buvęs prezidentas turėjo omenyje Rusijos branduolinės doktrinos dalį, kurioje teigiama, kad branduoliniai ginklai gali būti panaudoti reaguojant į įprastine ginkluote vykdomą agresiją prieš Rusiją, jei dėl to kiltų grėsmė Rusijos valstybės egzistavimui.
Kaip žinoma, Ukrainos kontrataka Kijevas bando atkovoti teritoriją, kurią Rusija vienašališkai aneksavo ir paskelbė savo teritorijos dalimi, įskaitant Krymo pusiasalį, kuris buvo aneksuotas 2014 metais.
Kol kas ukrainiečiams nesiseka taip, kaip norėtųsi
Nors Ukrainos kontrpuolimas vyksta jau antrą mėnesį, ryškių, iš esmės galinčių karo eigą pakeisti laimėjimų, ukrainiečiai dar nėra pasiekę. Vakarai ne kartą kritikavo ukrainiečių pasirinktą strategiją, tačiau pastarieji neskuba jos keisti. Beje, neseniai pasirodė informacija apie tai, jog labiausiai sėkmingiems ukrainiečių veiksmams trukdo pastaruoju metu vešliai sužaliavusi ir Rusijos kariuomenės pozicijas slepianti augmenija. [2]
Anksčiau buvo kalbėta apie tai, jog judėjimą į priekį smarkiai stabdo rusų suformuoti gynybiniai įtvirtinimai ir milžiniški minų laukai.
Skambių Rusijos kalbų ignoruoti nevertėtų
Nepaisant grėsmingos D. Medvedevo retorikos, viską nurašyti tik norui pasirodyti nebūtų tikslinga. Viena vertus, nors Maskva tai ir bando paneigti, bet, vakariečių teigimu, dalis Rusijos branduolinio arsenalo saugoma Rostove prie Dono ir į šią ginkluotę ne taip seniai kėsinosi Jevgenijaus Prigožino „Wagner“ kovotojai. Nors teigiama, kad pastariesiems taip ir nepavyko patekti į ginklų sandėlį, o ir patekę jie esą nebūtų galėję panaudoti branduolinio ginklo, niekas nežino, kas gabenama į Baltarusiją vis vykstančiose „muzikantų“ transporto kolonose. [3]
Be to, didėjantis „Wagner“ dalinių skaičius Baltarusijoje vis daugiau nerimo kelia ne tik Vilniui, bet ir Varšuvai bei Kijevui. Ukrainiečiai įsitikinę, kad „Wagner“ daliniai gali būti panaudoti atakai prieš Kijevą.
Kitas svarbus momentas – Maskva Minskui jau turėjo perduoti taktinį branduolinį ginklą. Nors jo naikinamoji galia mažesnė negu strateginio, Baltarusija gali tapti dar viena, branduolinių raketų paleidimo aikštele, iš kurios gali būti smogta bet kuria kryptimi net ir be pačių baltarusių žinios ar sutikimo, kadangi, kaip teigiama, Baltarusijoje dislokuotos ginkluotės kontrolė ir toliau lieka Rusijos rankose. [4]
Branduolinį ginklą sudaro branduoliniai šaudmenys, jų valdymo ir nešimo į taikinį priemonės. Branduoliniai šaudmenys – tai raketų ir torpedų branduolinės kovinės dalys, branduolinės bombos (atominė bomba, termobranduolinė bomba), branduolinės artilerijos sviediniai, minos, giluminės bombos, fugasai. Branduolinių šaudmenų užtaisai būna branduoliniai (sprogimą sukelia branduolių dalijimosi reakcija), termobranduoliniai (sintezės reakcija), mišrieji (dalijimosi–sintezės arba dalijimosi–sintezės–dalijimosi reakcijos) ir neutroniniai (mažo galingumo termobrand. užtaisai, kurių pagrindine energija naudojama pirminei jonizuojančiajai spinduliuotei sukelti). Jie į taikinį nešami raketomis, torpedomis, lėktuvais, šaunami iš artilerijos pabūklų, iš anksto įtaisomi žemėje ar po vandeniu. Nedideli nešiojamieji branduoliniai šaudmenys gali būti naudojami diversiniais tikslais. Pagal galią skiriamas subkilotoninis (iki 1 kt), kilotoninis (1–1000 kt), megatoninis (virš 1 Mt), nominalusis (apie 20 kt) branduolinis ginklas, pagal radioaktyviosios taršos laipsnį – nešvarusis, švarusis ir mažiausiojo liekamojo radioaktyvumo branduolinis ginklas. Branduolinis ginklas – galingiausias ginklas, pvz., viena 50 Mt termobranduolinė bomba gali sunaikinti didelį miestą ir radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti apie 45 000 km2 teritoriją. [5]
