<h2>Gydytojai ragina stabdyti sveikatos reformą, nes mano, kad pasekmės bus baisios</h2>
<p>Sveikatos įstaigų reforma buldozeriu skinasi kelią ir toliau, o šeimos gydytojai įspėja, kad jei reformos traukinys nebus laiku sustabdytas, pacientai vizitų pas gydytoją greitai lauks dar ilgesnėse eilėse ir net negalės pasirinkti šeimos gydytojo. Nerimaujama, kad įsigalėjus šiai reformai, šeimos gydytojų darbas taps automatizuotas ir veikiau primins skambučių centro darbuotojo, o ne šeimos gydytojo darbą, o pacientai patys klaidingai diagnozuos sau ligas. Be to, jie negalės gydytis ir kitų rajonų gydymo įstaigose. Arba turės už tai susimokėti, mat politikai mano, kad „nieko bloga ir susimokėti“. Šeimos gydytojų bendruomenė ragina valdžią skubiai stabdyti reformą kol dar ne vėlu, mat pasekmės bus baisios. </p>
<p>Šeimos gydytojai jau pastebi pirmuosius nerimą keliančius naujos reformos ženklus ir siekį šios profesijos svarbą sumenkinti.</p>
<p>Pasak LSMU šeimos medicinos klinikos docento, šeimos gydytojo Gedimino Urbono, visas chaosas prasideda nuo to, kad poliklinikose nėra atskirtas pirminis ir antrinis sveikatos priežiūros lygiai[3].</p>
<blockquote>
<p>Dėl to siekdami dirbti pagal specialybę ir išsilavinimą jauni medikai dažnai renkasi darbą privačiose klinikose, mat dirbant poliklinikose užsiimama pagrinde ne pacientų gydymu, bet siuntimų išrašinėjimu.</p>
</blockquote>
<p>Pasak G. Urbono, taip elgtis šeimos gydytojus esą spaudžia pati poliklinikų administracija, mat kuo daugiau siuntimų išrašoma specialistams į antrinį lygį, tuo daugiau lėšų gaunama iš PSDF.</p>
<p>Kitaip tariant, tas funkcijas, kurias atlikdavo šeimos gydytojas, prasidėjus reformai, perims antrinio lygio sveikatos priežiūros specialistai. Galbūt greitu metu išvis šeimos gydytojo specialybė net išnyks, o pacientus telefonu nukreips automatinis atsakiklis?</p>
<blockquote>
<p>Specialistai pastebi, kad įsigaliojus tokiems pokyčiams, iš gyventojų gali būti atimta ir teisė konsultuotis su kitose savivaldybėse dirbančiais gydytojais, tektų gydytis tik savo savivaldybėje. Tai reiškia, kad pacientai konsultacijoms į Vilnių ar Kauną nebebūtų priimami[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gyd-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Eilėse pas gydytoją teks palaukti dar ilgiau</h2>
<p>Nerimą kelia ir tai, kad nuėmus dalį atsakomybių nuo šeimos gydytojo pečių, daugiau jų teks antrinės sveikatos priežiūros specialistams. Ir, jei dabar eilėje pas neurologą, ortopedą ar kitą specialistą reikėjo laukti mėnesį ar kelis, tikėtina, netolimoje ateityje šis laikas tik dar labiau prasitęs.</p>
<p>Gydytojas endokrinologas Robertas Knispelis pastebi, kad dėl naujos sistemos ir susidariusių eilių, medikai gali prarasti net savo kvalifikaciją.</p>
<blockquote>
<p>„Dėl ko aš labiausiai nerimauju – kai turėsime antrinio lygio specialistus šalia, ir finansavimo modelis bus toks, koks dabar, jei bus prašoma rašyti kuo daugiau siuntimų, natūralu, kad kelerius metus negydant diabeto, hipertenzijos, prarasime savo kvalifikaciją“, – teigė R. Knispelis[3].</p>
</blockquote>
<h2>„Nieko bloga ir susimokėti“</h2>
<p>Visgi, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) priešinosi minčiai dėl pacientų teisių suvaržymų pasirinkti, pas kokį specialistą eiti. SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė patikino, kad pacientams galimybės lankytis pas medikus ne tik savo savivaldybėje esą nesikeis, o visas gydymas ir reikalingi tyrimai esą priklausys nuo to, kokia liga pacientui diagnozuota.</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, R. Biekšienė pamiršo paminėti, kad už pinigus – viskas įmanoma, mat nemokamai tokios galimybės pacientams paprasčiausiai nebeliks.</p>
<p>Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos narė Rasa Isevičienė teigė, kad norėdamas gauti nemokamas paslaugas, pacientas privalės lankytis tik pas to regiono medikus, kuriame ir yra prisirašęs[4].</p>
</blockquote>
<p>Tai pagrindžia ir šios profesinės sąjungos iškeltas klausimas dėl lankymosi pas gydytojus ne savo savivaldybėje Sveikatos reikalų komitete. Jame buvo patikinta, jog „nieko blogo yra ir susimokėti“.</p>
<p>Kitaip tariant, vykdant sveikatos priežiūros įstaigų reformą, panašu, kad iš regionų ne tik išnyks ligoninės, bet ir galimai bus vykdoma „natūrali gyventojų atranka“ – kas galės sau leisti vykti pas medikus, tas ir bus gydomas. Visi kiti, gali būti, kad veikiausiai bus palikti likimo valiai.</p>
<h2>Ligas sau diagnozuos patys</h2>
<p>Be viso to svarstoma, ar regionuose įsteigtuose sveikatos priežiūros centruose išvis bus reikalingi siuntimai. O štai pacientui pačiam suteikus galimybę pasirinkti sau antrinės sveikatos priežiūros specialistą, bus susiduriama su situacija, kai pacientai, pradėję varstyti medikų duris, įsisuks į užburtą ratą, mat dalis jų klaidingai sau nusistatys ligą ir identifikuos patiriamus simptomus.</p>
<p>Todėl gydytojai, užuot tikslingai priėmę pacientus, bus priversti priimti visus, net ir klaidingai identifikavusius savo ligą. O tuo tarpu nukentės ir patys pacientai kol suras tai, kas jiems iš tiesų yra.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Manome, kad eilės gali išaugti iki tokio lygio, kad konsultacijos pas gastroenterologą pacientui gali tekti laukti ne du, o keturis mėnesius ar net ilgiau“, – teigė šeimos gydytoja Alma Astafjeva[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alma.jpg" alt="" /></p>
<h2>Buriasi į akciją „Balti herojai surištomis rankomis“</h2>
<p>Neslėpdama, kad naujoji pertvarka sugriaus net tris dešimtmečius kurtą sveikatos priežiūros sistemą, šeimos gydytojų bendruomenė jau šiandien Vilniuje buriasi į akciją „Balti herojai surištomis rankomis“, kuria sieks atkreipti valdančiųjų dėmesį į medikų išsakomas pastabas ir nerimą[9].</p>
<p>Nerimo neslepia jau ir patys pacientai, kurie supranta greičiausiai tapsiantys statistiniais vienetais.</p>
<p>Vilnietis Fabijoniškių šeimos klinikos pacientas Giedrius Liaudeneckas teigė, kad jo manymu, paciento ryšį su šeimos gydytoju siekiama pakeisti dirbtiniu intelektu, o pats gydytojas profesionalas bus paverstas tik „skambučių centro konsultantu“.</p>
<p>O štai ne tik medikams, bet ir patiems pacientams bus surištos rankos, kai ateis laikas eiti pas antrinės sveikatos priežiūros specialistą, kurio rinktis šie nebegalės. A. Astafjeva atkreipė dėmesį, kad šios reformos esmė yra sukurti burbulą, iš kurio prisiregistravęs žmogus nebegalės išeiti ir tuo pačiu gauti paslaugų kitur.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Jei specialistas išvyks dirbti į kitą „burbulą“, su juo pacientas vykti negalės, nors jau daug metų lankosi pas tą specialistą ir jis geriausiai žino jo sveikatos problemas. Kai kuriems pacientams, pvz., turintiems psichikos sveikatos sutrikimų, santykis su specialistu yra itin svarbus, ir čia jie nukentėtų labiausiai“, – teigė A. Astafjeva[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/giedrius.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ragina stabdyti pertvarkos traukinį</h2>
<p>Šeimos gydytojams atstovaujančios pagrindinės šalies organizacijos: Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija, LSMU KK Šeimos medicinos klinika, VUL SK Šeimos medicinos centras ir Jaunųjų gydytojų asociacija šią pertvarką ragina stabdyti, „kol dar nevėlu“ ir siūlo išlaikyti pirminės sveikatos priežiūros grandies autonomiją.</p>
<p>Visgi, net ir šioje vietoje, pasak gydytojų, gali būti svarstomas kompromisas apjungti tik antrinio lygio ir stacionaro paslaugas, juose įrengiant aukščiausio lygio diagnostinius centrus, kuriuose būtų suteikiamos visos esminės paslaugos pacientams[9]. Tokie diagnostiniai centrai esą puikiai pasitarnautų besirūpindami iš ligoninės išėjusio paciento sveikatos būklės priežiūros tęstinumu.</p>
<p>Anot R. Isevičienės, pirminė ir antrinė sveikatos priežiūros grandys jokiu būdu negali būti sujungtos, mat tai verstų šeimos gydytojus ne užsiimti tiesioginėmis pareigomis, bet išrašinėti perteklinius siuntimus konsultacijoms, kadangi tai yra finansiškai naudinga sveikatos įstaigai. Taip pat, pasak jos, didės ir specialistų apgultis, kai žmogus pas juos eis be pirminio šeimos gydytojo įvertinimo.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Rezultatas – pacientas pradeda blaškytis per specialistus, dažnai jis ir visai nebegrįžta, nes šeimos gydytojas lieka kažkur paraštėse ir nebelieka žmogaus, kuris jį gali vertinti kaip visumą“, – įspėjo R. Isevičienė[9].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/iseviciene.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministerija teigia priešingai ir tikina, kad laimės pacientai</h2>
<p>Tačiau pati SAM tvirtina priešingai nei medikai – esą dėl pertvarkos išloš patys pacientai, o šeimos gydytojo institucija, priešingai, tik stiprės[10]. Ministerija tikina, kad šeimos gydytojo funkcijos ir kompetencijos nesikeičia, tad viskas bus kaip buvę net ir įgyvendinus šią reformą.</p>
<p>Ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika esą jau yra sėkmingai taikoma šalies didžiųjų miestų poliklinikose ir privačiose klinikose, todėl tokie medikų nuogąstavimai esą yra „nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis“[12].</p>
<p>Pranešime taip pat teigiama, kad šia reforma yra siekiama, kad kuo daugiau pacientų pagalbą gautų pirminėje grandyje, o nuo to esą bus skiriamas ir šeimos gydytojų finansavimas, priklausysiantis nuo teikiamų paslaugų apimčių. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Tai reiškia, kad kuo šeimos gydytojo komanda teikia daugiau paslaugų, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo“, – rašoma SAM išplatintame pranešime[12].</p>
</blockquote>
