<h2>Konservatoriai nerimsta – siekia iš prezidento atimti teisę dalyvauti Europos Vadovų Taryboje</h2>
<p>Kaip žinia, prezidento vaidmuo šalyje yra labiau orientuotas į užsienio politiką, tačiau turi svarbų vaidmenį ir vidaus politikoje. Vienas iš tokių vaidmenų – įstatymų leidybos Seime iniciatyvos teisė kartu su teise vetuoti Seimo priimtus įstatymus. Visgi, Lietuvoje, panašu, siekiama visokeriopai apriboti prezidentą – jau pasklido informacija apie tai, kad premjerė I. Šimonytė visomis išgalėmis ragina G. Nausėdą užleisti savo vietą vizite į Europos Vadovų Tarybą (EVT). Premjerė teisinasi tuo, esą vykstant į tokio lygio susitikimus, kuriuose dabar yra didžiąja dalimi aptariami vidaus reikalai, būtini pokyčiai. Mat EVT darbotvarkėje yra labai daug vykdomosios valdžios klausimų, o tokių klausimų, pasak I. Šimonytės, tik daugėja dėl pandeminės situacijos. Esą lyginant laikotarpį, kuris buvo prieš dešimtmetį, buvo aiškios dviejų tipų Vadovų Tarybos. Pasak premjerės, viena buvo skirta vykdomojo gyvenimo klausimams, o kita – geopolitinė.[1]</p>
<p>I. Šimonytė taipogi neslėpė, kad Vyriausybė įgyvendina tokius svarbius sprendimus, priimamus EVT kaip vakcinų pirkimai, bendri vidaus iššūkiai. Tiesa, toks prašymas buvo išsakytas ne tik šalies premjerės, bet prezidentą pradėjo sprausti į kampą ir Seimo Europos reikalų bei Užsienio reikalų komitetai. Pasak jų, prezidentas kartu su premjere turintys galutinai apsispręsti, kuriam ši prievolė teks. Panašu, kad kuo toliau, tuo labiau, Lietuvos prezidentas kažkam „perbėgo kelią“. Vienas iš tokių – Ž. Pavilionis, atvirai neslepiantis savo nepasitenkinimo šalies prezidentu. Ž. Pavilionio teigimu, prezidentas Lietuvoje „išskirtinai monopolizuoja teisę atstovauti šalį EVT, o tai neatitinka Europos Sąjungos sutarčių“. Vis dėl to, tai nebuvo vieninteliai, kaip Ž. Pavilionis mėgsta išsireikšti – šokiruojantys žodžiai. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas taipogi nevengė pridurti, kad prezidentui nesutikus „nusileisti“, bus imamasi kiek kitų priemonių:[2]</p>
<blockquote>Neradus bendro sutarimo tarp prezidento, Vyriausybės ir parlamento dėl tinkamiausio Lietuvos atstovavimo ginant Lietuvos interesus EVT, kviesime Vyriausybę artimiausiu įmanomu metu inicijuoti teisės aktų pakeitimus, reikalingus įtvirtinti aiškų ir efektyvų ES reikalų koordinavimo ir atstovavimo ES institucijose modelį Lietuvoje, – teigė Ž. Pavilionis.</blockquote>
<p>Tiesa, netgi ir konservatoriams taip spaudžiant prezidentą, panašu, kad G. Nausėdos atsakymas į premjerės laiškus iki šiolei nėra gautas. Premjerė pažymi, kad prezidentui jau yra išsiuntusi kelis laiškus, bet į nei vieną atsakymo negavusi, todėl daugiau nusprendusi nebesiųsti. Akivaizdu net ir tai, kad nepavykus gražiuoju užleisti savo vienos iš pareigų premjerei, ši šią vietą „pasiims“ kiek kitais būdais, mat stebina premjerės ramybė šiuo klausimu. Panašu, kad I. Šimonytė kartu su konservatoriais vis dar jaučia savotišką skaudulį dėl įvykusių prezidento rinkimų. Savo vaidmens premjerė sumenkinti nenorinti ir lygina einamas pareigas net su prezidento, mat atstovauti valstybei galintis ne jis vienas:[3]</p>
<blockquote>
<p>Tačiau lygiai taip pat premjeras, pagal Konstituciją, atstovauja Vyriausybei, o tas darinys vadinasi Europos valstybių ir vyriausybių vadovų taryba. To reikėtų nepamiršti, tačiau aš tikiuosi, kad įmanoma surasti sutarimą mūsų Konstitucijos rėmuose, – teigė I. Šimonytė.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, net ir vykstant tokioms aršioms diskusijoms dėl prezidento sprendimo į šiuos akivaizdžiai primygtinus reikalavimus nereaguoti, pranešama, kad „BNS“ užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa dėl G. Nausėdos tinkamumo toliau atstovauti Lietuvą EVT. Tyrimo imtis – tūkstantis gyventojų. „Delfi“ pažymi, kad atliktos apklausos rezultatai parodė, jog net 56,1 proc. apklaustųjų pasisakė už tai, kad į EVT vyktų G. Nausėda ir tik 18,6 proc. žmonių manė, kad šias pareigas tinkamiau atliktų I. Šimonytė. Likę 25,3 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.[4]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eu-flags.jpg" alt="Dalyvavimas EVT" /></p>
<h2>Bręstanti valdančiųjų antipatija prezidentui – Laisvės partija norėtų savo kandidato</h2>
<p>Panašu, kad tradicinių vertybių pusę remiantis prezidentas – neparankus ir tokio tipažo prezidentui nenumatoma jokia vieta ateityje. Taipogi akivaizdu, kad Laisvės partija nusileisti neketina ir jau dabar mąsto apie tai, kaip netolimoje ateityje galimai net valdysianti Lietuvą. Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė neneigia, kad jau ateinančiuose prezidento rinkimuose tikrai galėtų pasiūlyti savo kandidatą. Politikės teigimu, Lietuvai reikalingas globaliai atviro požiūrio prezidentas. A. Armonaitė taipogi prisiminė ir Partnerystės įstatymo fiasko – mat šį projektą dar pateikimo stadijoje „sukirto“ oponentai, kurie, pasak parlamentarės, eina iš paskos ir tiesiog kritikuoja už pozityvią darbotvarkę pasisakančius politikus.[5]</p>
<p>Akivaizdu ir tai, kad Laisvės partija nusiteikusi rimtai reformuoti Lietuvos politinę sistemą. Svarbu pažymėti, kad tai partija, siekianti formuoti žmones jau nuo mokyklinio amžiaus peršant jiems savą ideologiją ir atimant galimybę susipažinti su šalies šaknis, tikromis lietuviškomis tradicijomis. Ar rusai ir baltarusai yra vienintelė Lietuvos grėsmė? O galbūt nematomas „priešas“, vaikštantis mūsų vaikų galvose, knygose ir internete, yra daug pavojingesnis? Ar perdėtas gręžiojimasis į Vakarus ir savęs tapatinimas su jais, nėra lygus kitos šalies okupacijai? Juk mes savo noru atiduodame savastį kitiems į rankas!</p>
<p>Parlamentarė A. Armonaitė to netgi neslepia – jų tikslas yra „pokyčiai“. O kokie jie bus, nelabai kam rūpi. Juk svarbu „kažką daryti“. Neslepiama ir tai, kad tikslas yra tapti viena, vienalyte Europos Sąjunga. Tiesa, Partnerystės įstatymas nėra vienintelis „pokytis“ – siekiama „įbrukti“ ir mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą, kas, pasak Seimo narės, neabejotinai susilauks Seime sėkmės, mat tai yra ne tik Laisvės partijos, bet ir valdančiosios daugumos projektas.</p>
<p>Visgi, negalime abejoti vienu – tai Laisvės partijos išradingumu. Tai galime vadinti šiuolaikiniu, žaismingu diktatūrinio valdymo pateikimu. Ar matėte dar kurioje nors partijoje tokią spalvų gamą, tokį meistrišką priėjimą prie ateinančių rinkimų rinkėjų? Tai – neabejotinai vienintelė partija Lietuvoje, taip stipriai mąstanti į priekį ir mažiau galvojanti apie žodį „šiandien“. Ši partija supranta, kad dabartinis rinkėjas jau yra praeitis, todėl dideliais žingsniais žengia į priekį – rengia vizitus mokyklose, pateikia visą politiką tarsi „žaidimą“, sudominantį jauną žmogų. Kaip žinia, jaunas žmogus yra linkęs maištauti, linkęs bandyti. Prisiminkime save, kai buvome nepilnamečiai – juk tėvai mums neleido „nusižengti“: vartoti alkoholio, narkotikų ar rūkyti. Tačiau ne vienas norėjome tai išbandyti. Tad šią partiją savotiškai galime netgi laikyti kaip „gelbėtoją“ iš piktų tėvų gniaužtų, suteikiant jai svaresnį žodį nei tėvų auklėjimas. Tai partija, pasiekianti jaunimą per tokias populiarias programas kaip „Tik Tok“, „Instagram“, „Facebook“ ir kt.</p>
<p>Tą patį „Kauno dienai“ paminėjo ir A. Armonaitė – mat Laisvės partijos programa orientuota ne į ateinančius kelis metus, o yra skirta bent dešimtmečiui į priekį. Esą partijos programoje yra tokių naujų dalykų, kurių kitos partijos paprasčiausiai neakcentuodavo ir neiškeldavo. Sėkmingiausi verslininkai yra tie, kurie puikiai pažįsta savo klientą. Tas pats galioja ir politikoje – pažink savo rinkėją ir jis garantuotai išrinks.</p>
<h2>Europos Sąjungai negali „trukdyti“ pavienės valstybės – teisė vetuoti atskiroms šalims gali būti panaikinta</h2>
<p>Kaip ir kažkada jau minėjome – laikas parodys, ar D. Britanijos sprendimas išstoti iš ES buvo geras sprendimas. Panašu, kad britai dabar gali džiūgauti, mat laisvas žodis Europos Sąjungoje tampa vis sunkiau pasiekiama vertybe. Štai Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas birželio 7 dieną teigė, kad atskirų valstybių veto teisė „paralyžuoja Europos užsienio politiką“. E. Maaso įsitikinimu, vetuodamos šalys „žaidžia su Europos sanglauda“:[6]</p>
<blockquote>Jei bus taip elgiamasi, tai anksčiau ar vėliau rizikuosite Europos sanglauda. Veto turi būti panaikintas, net jei tai reiškia, kad galime būti nugalėti balsų dauguma.</blockquote>
<p>Pažymima, kad tokios nuotaikos ES kilo po to, kai Vengrija nuolat naudojosi savo veto teise blokuodama kritinius pareiškimus Kinijos atžvilgiu. Paliaubas tarp Izraelio ir palestiniečių atsisakė paremti ir Budapeštas. Taip pat nevengiama paminėti, kad kai kurios ES valstybės jau gan senokai norėtų, kad veto teisė būtų panaikinta. Tačiau netgi ir toks sprendimas kaip veto panaikinimas, pabrėžė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellas, turi būti priimtas vienbalsiu sprendimu. </p>
<p>Briuselis turi tikras „rakštis“, kurios nėra nei parankios, nei patogios – o tai yra Lenkija ir Vengrija, nuolat siūlančios reformas, kurios yra laikomos kaip „kenkiančios demokratinėms vertybėms“. Mat šios šalys taip pat aktyviai priešinosi ir dėl ES daugiamečio biudžeto bei Europos atkūrimo plano, skirto padėti nuo pandemijos nukentėjusioms valstybėms narėms.[7] Tiesa, kaip jau minėjome, toks siekis panaikinti galimybę vetuoti sprendimus, jau buvo svarstytas ir anksčiau. Veto išvertus iš Lotynų kalbos reiškia „draudžiu“ ir vetuojančių pusių vienašališką blokavimą bendram sprendimui priimti. Tad žinant, link kur ES kelias veda, sunku bus suvokti, kaip vienpusiškai viskas pradės klostytis panaikinus galimybę sprendimą „užginčyti“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eu-2.jpg" alt="Pokyčiai ES" /></p>
