Maža juoda suknelė: kaip mažas rūbelis tapo dideliu reiškiniu

Maža juoda suknelė - atėjo ir liko amžiams

Kai kalbame apie madą, yra drabužių, kurie ateina ir praeina (arba, teisingiau, jie ateina, mes juos perkame, o tada jie madingi tik tiek laiko, kiek trunka mūsų rytinis kavos puodelis). Ir tada yra maža juoda suknelė – nesenstanti, visur tinkanti ir, būkim atviri, dažnai mūsų paskutinis gelbėjimosi ratas, kai „neturiu ką apsirengti“ tampa kasdienine mantra.

Tačiau kaip atsirado šis visų moterų garderobo šedevras? Ar kas nors sugalvojo ją tik tam, kad sutaupytų laiką tarp makiažo ir šukuosenos, ar tai buvo dar viena mados pasaulio pasaka, kupina intrigų, atsitiktinumų ir stiliaus revoliucijų?

Pirmiausia, turime padėkoti žmogui, kuris ir sukėlė šį mados uraganą – tai pati „Chanel“ namų ikona, Coco Chanel. 1926-aisiais Coco pateikė mados pasauliui dovaną, kuri buvo lyg mažas juodasis arkliukas lenktynėse. Tai buvo mažutėlė, paprasta, bet tuo pat metu neįtikėtinai elegantiška juoda suknelė, publikuota žurnale „Vogue“.

Ir žinote ką? Ją apibūdino kaip „vienintelis rūbas, kuris visada bus madingas“. Verta paminėti, kad tuo metu moterys buvo įpratusios puoštis kaip Kalėdinės eglutės su daugybe puošmenų ir detalių. Taigi, kai atėjo ši minimalistinė juoda suknelė, tai buvo tarsi pasakyti pasauliui: „Mažiau yra daugiau, o aš vis tiek būsiu geriau apsirengusi nei jūs visi.“

Juoda – gedulo spalva? Dėkui, bet ne

Iki mažos juodos suknelės pasirodymo, juoda spalva tikrai nebuvo „mados divos“ pasirinkimas. Viktorijos laikais tai buvo grynai gedulo spalva, ir visos mados taisyklės griežtai nurodydavo, kiek laiko turi praeiti nuo giminaičio mirties iki to, kol moteris gali vėl drąsiai dėvėti spalvotus drabužius. Coco Chanel šią normą apsuko aukštyn kojomis, kai nusprendė, kad juoda yra ne tik tinkama gedului, bet ir idealiai tinka tiems, kurie nori atrodyti elegantiškai be jokio perdėto blizgesio.

Žinoma, nebūtų teisinga šlovinti Coco vien dėl to. Juoda spalva tuo metu visai nebuvo mados „It“ mergina – labiau kapinių nuolatinė rezidentė. Ji simbolizavo gedulą, ypač Viktorijos epochoje, kai net smulkiausios detalės turėjo nurodyti, kiek laiko praėjo nuo velionio šuns laidotuvių. Bet Coco, būdama tokia, kokia buvo – tikra stiliaus maištininkė – nusprendė, kad juoda nebėra tik gedului. Ji tapo visų laikų elegancijos spalva. Ar ji numatė, kad jos maža juoda suknelė taps lyg „McDonald's“ mados pasaulyje – privalomai universalus? Galbūt ne, bet žiūrėkite, kur esame dabar – netgi raudonu kilimu žengiantys „A-listers“ drebina su savo juodais ansambliais, lyg tai būtų aukštosios mados viršūnė.

Ačiū Audrey Hepburn už legendinę akimirką ir nepamirškime Edith Piaf – ji irgi prisidėjo

Mažą juodą suknelę galima prilyginti tobulam filmui – ir kiekvienas filmas turi savo žvaigždę. Šiuo atveju tai buvo ne kas kita, kaip Audrey Hepburn garsiajame filme „Breakfast at Tiffany’s“. Hepburn su juoda Givenchy suknele, perlų vėriniu ir kava rankoje šalia Tiffany vitrinos tapo vaizdu, kurio negalima pamiršti. Ji ne tik sustiprino mažos juodos suknelės įvaizdį kaip amžinos klasikos, bet ir suteikė jai šiek tiek Holivudo spindesio.

Kai kas gali manyti, kad maža juoda suknelė yra vien tik Coco kūrinys, bet yra ir kita mados ikona, kuri ją įsikūnijo – garsioji prancūzų dainininkė Edith Piaf. Ji visada dėvėdavo mažą juodą suknelę scenoje, nes manė, kad tai leis jos balsui kalbėti už ją, o ne drabužiams. Taigi, maža juoda suknelė tapo ne tik mados, bet ir meno pasaulio dalimi – ji tapo pasirinkimu tiems, kurie nori dėmesio esmėms, o ne išorinei prabangai.

Maža, bet drąsi – karo meto herojė ar feministinės revoliucijos vedlė - o taip, juoda suknelė tiko joms abiems

Dar įdomiau – maža juoda suknelė tapo itin populiari per Antrąjį pasaulinį karą. Kadangi prabanga buvo apribota, o audinių atsargos buvo ribotos, moterys rinkosi minimalistinius drabužius, kurie galėjo būti dėvimi įvairiomis progomis. Taigi, kai turėdavai tik vieną gerą suknelę, maža juoda suknelė buvo idealus pasirinkimas – ją galėjai priderinti tiek prie oficialių, tiek prie kasdienių situacijų. Tai buvo funkcionalumas ir elegancija sunkiais laikais.

Šeštajame dešimtmetyje ir feministinio judėjimo laikotarpiu maža juoda suknelė tapo dar vienu simboliu. Moterys, kurios siekė išsilaisvinti iš „naminukės“ stereotipų, rinkosi drabužius, kurie buvo ne tik patogūs, bet ir reiškė nepriklausomybę nuo konservatyvių moters įvaizdžio normų. Maža juoda suknelė tapo moters laisvės simboliu – tiek socialine, tiek estetika prasme.

Nors juoda suknelė ir pati galinga, bet stebuklai slypi detalėse

Nors pati suknelė yra minimali, jos universalumas slypi detalėse. Kai kurios mados žinovės sako, kad mažą juodą suknelę gali dėvėti dešimtmetį, jei tik tinkamai ją papildai aksesuarais. Ji gali būti transformuojama šalikėliu, odine striuke ar net tais ypatingais aukštakulniais, kuriuos laikai spintoje tik ypatingoms progoms.

Štai taip – maža juoda suknelė išgyveno per dešimtmečius, tapdama ne tik mados reiškiniu, bet ir socialiniu, kultūriniu bei istoriniu simboliu. Ir visa tai, be abejo, su mažyte ironija – suknelė, kuri pradžioje atrodė tokia kukli, tapo tikra mados pasaulio karaliene.

Taigi, kai kitą kartą atsisėsite priešais veidrodį ir svarstysite, ką rengtis į kokį nors svarbų renginį, atminkite, kad esate ne viena. Milijonai moterų visame pasaulyje žino tą patį atsakymą – maža juoda suknelė. Kai ji pirmą kartą atsirado, galbūt žmonės ir galvojo, kad tai tik dar vienas laikinas mados kaprizas, bet, kaip ir Coco Chanel, ji išgyveno visus permainingus mados vėjus ir sugrįžo su trenksmu kiekvieną kartą. Na, ir kodėl gi ne? Kartais geriausi dalykai būna patys paprasčiausi.

Tad kai kitą kartą stovėsite priešais spintą ir svarstysite, ką rengtis, prisiminkite: kai visos kitos galimybės atrodo netinkamos, maža juoda suknelė yra visada pasiruošusi išgelbėti jūsų dieną.