Plėtoja santykius su Kinija, bet neatsisakytų apsvarstyti ir Vakarų pasiūlymų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva daugiausia dėmesio skirs santykių su Kinija plėtrai, bet neatsisakytų apsvarstyti ir Vakarų pasiūlymų atkurti ryšius, jei tokie būtų pateikti, tačiau spręstų, ar tokių ryšių jai pačiai reikia.
S. Lavrovas per klausimų ir atsakymų sesiją renginyje Maskvoje sakė, kad Vakarų šalys palaiko „rusofobiją“ nuo tada, kai Rusija pradėjo savo įsiveržimą į Ukrainą, kurią Maskva apibūdino kaip „ypatingą karinę operaciją“.
Pasak jo, Rusija stengiasi pakeisti iš Vakarų šalių importuojamas prekes ir ateityje pasikliaus tik „patikimomis“ valstybėmis, nepriklausančiomis Vakarams.
„Jei jie (Vakarai) norės ką nors pasiūlyti dėl santykių atnaujinimo, mes rimtai svarstysime mums to reikia ar ne“, – sakė S. Lavrovas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtoje stenogramoje.
Jis išsakė priekaištus Vakarų šalims, kurios, anot jo, buvo pasiryžusios pakeisti tarptautinių santykių taisykles Rusijos nenaudai.
„Bet kokiu būdu turime nustoti būti absoliučiai priklausomi nuo tiekimo iš Vakarų, kad užtikrintume saugumui, ekonomikai ar mūsų tėvynės socialinei sferai itin svarbių sektorių plėtrą“, – sakė jis.
Rusija pasikliaus tik savimi ir „patikimomis“ šalimis
Maskva teigia, kad jos įsiveržimu į Ukrainą siekiama ją demilitarizuoti po to, kai neva 2014 metais ji buvo įkvėpta Vakarų organizuoti perversmą[1].
S. Lavrovas sakė, kad dabar Maskvos tikslas yra toliau plėtoti ryšius su Kinija.
„Dabar, kai Vakarai užėmė „diktatoriaus poziciją“, mūsų ekonominiai ryšiai su Kinija augs dar greičiau, – teigė S. Lavrovas. – Be tiesioginių pajamų į valstybės biudžetą, tai taip pat yra galimybė vystyti (Rusijos) Tolimuosius Rytus ir Rytų Sibirą.”
Pasak jo, Kinija turi informacinių ir ryšių technologijų, „kurios niekuo nenusileidžia Vakarams, todėl šiuo atveju tai užtikrins abipusę naudą.”
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija pasikliaus „tik savimi ir šalimis, kurios pasirodė esančios patikimos ir „nešoka pagal kitų grojamą muziką“, tačiau teigia, kad „ jeigu Vakarų šalys persigalvos ir pasiūlys tam tikrą bendradarbiavimo formą, mes galime tai apsvarstyti.“[2]
Paramos ieškojo Kinijoje bei Indijoje
Kovo pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat lankėsi Kinijoje bei Indijoje, kur ieškojo palaikymo. Tąkart oficialiai buvo skelbiama, kad Rusijos ir Kinijos užsienio reikalų ministrų susitikimo priežastis neva buvo susijusi su neramumais Afganistane.
Tačiau, kaip skelbia CNN, vieno eksperto teigimu, „neįsivaizduojama“, kad jie nediskutuotų apie situaciją Ukrainoje, įskaitant tarptautinės bendruomenės įvestas griežtas sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.
„Kad ir kokia būtų oficiali susitikimo priežastis, neįsivaizduojama, kad šalys savo diskusijose vengtų Ukrainos klausimų, – prieš S. Lavrovo vizitą sakė Londono universiteto Kinijos instituto direktorius Steve'as Tsangas. – S. Lavrovo kelionė suteiks jam galimybę įvertinti Rusijos santykius su Kinija ir Indija, nes jos sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio vengdamos pasmerkti Maskvos elgesį”.
Tiek Kinija, tiek Indija atsisakė kategoriškai pasmerkti žiaurią Rusijos invaziją ir abi susilaikė nuo balsavimo dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, reikalaujančių Maskvos nedelsiant nutraukti puolimą prieš Ukrainą.
Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas viešai puoselėjo savo partnerystę
Nuo tada, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Kinija bandė užimti, kaip ji pati vadina, neutralią poziciją – nusprendė netaikyti Maskvai sankcijų ar vadinti tai invazija. Vietoj to Kinija dėl konflikto vis dažniau kaltina JAV ir NATO, o valstybinė žiniasklaida propaguoja Rusijos dezinformaciją.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas pastaraisiais metais viešai puoselėjo savo partnerystę, net vasarį pareiškė, kad jų santykiams „nėra ribų.“
Tačiau S. Tsangas pastebėjo, kad Xi Jinpingas greičiausiai nori tęsti savo ir šalies santykius su Putinu, bet Kinijos prezidentas „už tai nemokės didelės kainos.“
Rusija taip pat „galiausiai yra įsitikinusi, kad Pekino „neribota draugystė“ realiai turi aiškias ribas“. Vis tik po susitikimo Wang Yi ir S. Lavrovas išėjo demonstruodami vienybę ir, atrodo, dar kartą patvirtino savo šalių draugystę[3].
