Visa tai – dar ne pabaiga, rudenį bus dar blogiau
Lietuvos valdžia vėl apgaudinėja žmones. Šį kartą aiškindama, kad mažėja emigracija. Realiai oro uostai užkišti laimės svetur išvykstančiais ieškoti tautiečiais. Paskutiniais mėnesiais emigracijos banga vėl tokia, kad beveik siekia pastarojo meto piką. Statistikos departamento duomenimis, per šiuos metus Lietuvą jau paliko daugiau nei 9 tūkst. tautiečių, kai pernai per tą patį laikotarpį emigravo dvigubai mažiau – beveik 4,5 tūkst. lietuvių. Panašus skaičius emigravusių lietuvių buvo tik 2018-aisiais.
Nepaisant tokių skaičių, valdžia išsijuosusi meluoja, kad sugrįžtančių į Lietuvą daugiau nei išvykstančių iš jos, o savo melą paremia praėjusių metų statistikos duomenimis, kai kelionės buvo apribotos dėl pandemijos[1].
Ekspertai bei ekonomistai ir toliau prognozuoja, kad situacija mūsų šalyje tik blogės, darbo rinka trauksis, kainos augs, o rezultatus, anot jų, greičiausiai pajusime rudenį, tad emigrantų greičiausiai tik daugės. Ir tik laiko bei valdžios sprendimų klausimas, kada ir ar vėl pasieksime rekordines emigracijos aukštumas.
„Grįžtančių į Lietuvą, palyginti su išvykstančiųjų kiekiu, augimas pradėtas fiksuoti tik 2020 m. Iki tol išvykstančiųjų būdavo daugiau nei grįžtančių. Pavyzdžiui, itin didelė Lietuvos piliečių migracija buvo 2017 m. – išvyko 45 tūkst. žmonių, o į Lietuvą grįžo tik 10 tūkst.“, – komentuoja Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė[2].
Lietuvą vos ne svajonių šalimi tituluojantis Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. k. International Organization for Migration – IOM) Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis, teigia, kad emigrantus grįžti čia skatina įvairios priežastys. Tarp jų yra geresnės sąlygos šeimoms kurtis, augantis uždarbis bei verslo galimybės, didelis aukštojo išsilavinimo rodiklis[3].
Ko vertas lietuviškas išsilavinimas?
Tačiau ko vertas tas aukštasis išsilavinimas ir diplomai, kai į dalį aukštųjų mokyklų stoja net valstybinių brandos egzaminų nesugebantys išlaikyti jaunuoliai, o dalis aukštųjų mokyklų diplomus tokiems studentams dalija į kairę ir į dešinę? Neseniai žurnalo „Reitingai” pristatyti švietimo rezultatai yra labiau nuviliantys nei džiuginantys.
„Pernai iš neįveikusių kartelių visos aukštosios mokyklos susirinko virš 7 mln. eurų kaip mokestį už studijas. Taip siunčiama žinia, kad tu išvis gali nieko nesimokyti, ateiti į aukštąją, nusipirkti diplomą ir tiek žinių.
Tada mes ir negalime kalbėti, kad kada nors pasieksime kokybę. Paskui kolegijos ir universitetai, kurie laikosi tų kartelių, lieka su ilga nosimi ir sako, mūsų valstybėje neapsimoka sąžiningai elgtis. Įsivaizduojate, kai tai pasako aukštosios mokyklos”, – stebėjosi žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Serafinas[4].
Visgi, G. Sarafino apgailestavo, kad savo švietimo sistema mes didžiuosimės dar ne greitai.
„Švietimo kokybės problemų sprendimą mes vis stumiame į neapibrėžtą ateitį, į paraštes. Aišku tai, kad švietimo bėdos neturėtų būti užkonservuotos, nes jos atsilieps mūsų vaikų ateičiai. Tiesą sakant, jos jau dabar labai stipriai atsiliepia“, – mano G. Sarafinas[5].
Lietuvos infliacijos aukštumos – vienos didžiausių Europoje
Nors E. Bingelis džiaugiasi, kad „Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis jau ketverius metus iš eilės auga daugiau nei 8 proc. per metus <…> ir prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs dar 8,8 proc.”, tačiau matant kitus rodiklius, net ir tokios žinios nedžiugina.
Rekordinė infliacija, kuri kovo mėnesį pasiekė 15,6 proc., kai pernai tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 1,6 proc., skatina lietuvius vėl krautis lagaminus.
„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, – teigiama Statistikos departamento išplatintame pranešime.
Anot „Verslo žinių“, „kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais išlieka tarp sparčiausių euro zonoje.
VŽ rašė, kad infliacija Europoje vasarį pakilo nuo 4,2 proc. Prancūzijoje iki 14 proc. Lietuvoje[6]. Metinė infliacija euro zonoje vasarį padidėjo iki 5,9 proc. nuo 5,1 proc. sausį, kai 2021 m. vasarį kainos išaugo 0,9 proc., skelbė Eurostatas.
Ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kada kainų augimas gali pradėti lėtėti – labai daug kas priklauso nuo to, kaip toliau vystysis Rusijos karas Ukrainoje ir jo sukelta krizė.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija bus artima kovo rodikliui ir sieks apie 15,5 proc.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas turėjo būti pasiektas kovą ar balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10 proc.
Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad antroje metų pusėje infliacija gali dar labiau įsisiautėti[7].
Prognozuojama, kad pokyčiai bus neigiami
SEB bankas išplatino pranešimą, kuriame nurodoma, jog bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc.
Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento. Ekonomistas T. Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė vis tiek yra gana pesimistinė.
„Pirmas šių metų ketvirtis buvo ganėtinai stiprus Lietuvos ekonomikai – priešingai nei pandemijos pradžioje, gyvenimas Lietuvoje nesustojo. Taip, streso buvo ir yra, tačiau sustojimo, koks buvo 2020 metų kovą-balandį, neįvyko. Kita priežastis – pervertinau tai, kaip greitai stos prekyba su Rusija ir Baltarusija ir kaip greit veiks sankcijos ir kokios bus jų sąlygos“, – prognozių pristatyme sakė T. Povilauskas[8].
„Vyriausybės veiksmai irgi dėl antiinfliacinio paketo <…> darys teigiamą įtaką vartojimui nuo antrojo pusmečio“, – kalbėjo jis.SEB teigimu, toliau išlaikoma prielaida, kad antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais šalies ekonomikos pokyčiai bus neigiami ir techninės recesijos nebus išvengta.
Darbo rinkoje ryškėja infliacijos padariniai
Džiuginančiomis netolimos ateities įžvalgomis negali pasigirti ir darbo paieškos portalo www.cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
„Dabartinę darbo rinkos situaciją galima apibūdinti kaip stabilią, bet jau su ryškėjančiais geopolitinės situacijos ir infliacijos padariniais, kuriuos aštriau pajausime rudenį ir žiemą. Sunku vertinti ateities perspektyvas, tačiau, panašu, kad darbo rinka lėtėja“, – pažymėjo R. Karavaitienė.
Jai antrina ir Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė: „Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir kai kurių Lietuvos įmonių sunkumų, mūsų šalies darbo rinkos tendencijos toliau išlieka teigiamos. Situacija darbo rinkoje stabilizuojasi: stebimas procesas, kai yra tolygesnis ir darbo pasiūlymų skaičius, ir grįžimas į darbo rinką.
Registruoto nedarbo kreivės po truputi panašėja į buvusias iki Covid-19 pandemijos. Įprastų sezoniškai vykstančių darbo rinkos procesų jau nebeužgožia pandemijos sukeltas staigus registruoto nedarbo šuolis, o vėliau ir kritimas.
Tačiau šie metai gali būti kupini neapibrėžtumų ir rizikų: augančios kainos, tarptautinės politikos įtampų galimas poveikis įmonių gyvybingumui ir plėtrai, lėtesnis nei buvo prognozuojama pasaulio ir ES ekonomikų atsigavimas”.
Bedarbių sumažėjo
Anot R. Karavaitienės, „aktyvumas iš darbuotojų pusės ieškant darbo šiuo metu yra gan vangus. Jie atsargiau vertina dabartinę situaciją, atidžiau renkasi darbdavius.
Bene ryžtingiausiai darbo paieškos klausimu nusiteikę tie, kurie turi stabilų finansinį pagrindą ir ieškosi dar geresnio darbo, aukštesnio atlyginimo ir pareigų.
Tai atspindi ir karjeros portalo lankomumas – sausis visuomet būna vienas aktyviausių metų mėnuo, šiemet buvo taip pat. Vasaris startavo gan optimistiškai, tačiau prasidėjus karui, pradėjome fiksuoti mažėjantį ieškančiųjų darbo srautą. Ir nors kovo mėnesį jau buvo šiek tiek didesnis lankytojų aktyvumas, balandį jis vėl sumenko.
Taigi, kiekviena neigiama žinia: karas, infliacija, geopolitinė situacija atsispindi ir ieškančių darbo veiksmuose. Labai panaši situacija yra ir iš darbdavių pusės: sausį skelbimų skaičius buvo aukštas, o nuo vasario pabaigos pradėjo nežymiai, bet mažėti.
Įmonės daug atsargiau planuoja personalą ar įmonės plėtrą, o kaip pagrindines problemas mato tinkamų darbuotojų trūkumą, esamų išlaikymą ir stabilumo užtikrinimą.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 165,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 2,7 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas sumažėjo 0,2 proc. punkto ir siekia 9,5 proc. Palyginti su 2021 m. gegužės 1 d., bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 4,8 proc. punkto.
Vis tik baiminamasi, kad greitu metu dėl Vokietijos gamyklų darbo apimčių mažinimo pasekmes pajus ir Lietuvos gamintojai (taip pat teks mažinti darbo apimtis, atleisti dalį darbuotojų), kadangi ši šalis yra viena iš didžiausių Lietuvos eksporto partnerių.
Anot M. Jankauskienės, Užimtumo tarnyba šiuo metu tokių duomenų neturi. Tačiau „grupės darbuotojų atleidimo atveju Užimtumo tarnyba su darbdaviu aptaria susiklosčiusią situaciją, numato veiksmus ir konsultacijas įmonės darbuotojams.”
Tad po tokių švietimo rezultatų ir ateities prognozių nenuostabu, jei šiemet emigruojančių ir geresnio gyvenimo ieškančių lietuvių skaičius pasiektų 2017 metų rodiklius ir nuo dabar esamų 9 tūkst. išaugtų iki buvusių 45 tūkst.
