<h2>Tikėjosi, kad mišrios santuokos padės užtikrinti taiką pasaulyje</h2>
<p>Lietuvis Andrius Narkus ir venesuelietė Mirleisy Izaguirre-Narkuvienė prieš du metus susituokė garsiosiose Šeimos federacijos už taiką ir vienybę pasaulyje, kitaip žinomos kaip Susivienijimo bažnyčia ar „munistų“ judėjimas, organizuojamose masinėse vestuvėse. Pietų Korėjos Gapiongo mieste vykusioje ceremonijoje iš viso susituokė daugiau nei 6000 porų, o renginyje dalyvavo per 30000 svečių. Tai kiek mažiau, nei įprasta, nes dėl COVID-19 pandemijos kai kurios poros nusprendė vestuves atidėti.</p>
<p>Bažnyčios įkūrėjas Sunas Myungas Moonas savo sekėjus skatino sudaryti santuokas su kitų tautybių ir rasių žmonėmis – dabar jau miręs lyderis buvo įsitikinęs, kad tik tokiu būdu pasaulyje gali būti užtikrinta taika. Todėl didžioji dalis porų – mišrios. Masinėse vestuvėse kasmet tuokiasi ir keli lietuviai, o šiemet pirmą kartą jose buvo sutuoktos ir kelios gėjų poros.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aandm-vestuves0101.jpg" alt="" /></p>
<p>S. M. Moonas savo judėjimą sukūrė Biblijos pagrindu, tačiau kai kurias jos dalis interpretavo savaip. Save ir savo žmoną Hak Ja Han Moon jis paskelbė mesijais. 1954 m. atsiradęs judėjimas piko metu pasaulyje turėjo daugiau nei 10 mln. sekėjų, tačiau po lyderio mirties 2012 m., jų mažėjo ir šiandien liko vos apie 3 mln.</p>
<p>Tiek Andrius, tiek Mirleisy jau keletą metų žavisi S. M. Moono idėjomis, tačiau nėra aktyvūs federacijos nariai. Taip pat laikosi ne visų „munistų“ taisyklių. Pavyzdžiui, pageidaujama, jog judėjimo nariai iki vestuvių lytiškai nesantykiautų net su savo būsimuoju sutuoktiniu, o lietuvis ir venesuelietė iki vestuvių metus laiko gyveno kartu. Po vestuvių reikalaujama nuo santykių susilaikyti dar 40 dienų.</p>
<p>Tiesa, vis dar nemažai besituokiančių porų susipažįsta tik per vestuves, o kai kurie jaunavedžiai net nemoka bendros kalbos, kuria galėtų susikalbėti – šeimyninio gyvenimo pradžia tokiu atveju gali būti iššūkis. </p>
<p>Mirus S. M. Moonui, poras dabar tuokia vis dar gyva jo žmona, sekėjų vadinama „Tikrąja motina“. Ceremonija trunka keletą valandų. Jaunavedžiai dėvi beveik identiškus drabužius – juos galima nusipirkti vietoje arba už nedidelį mokestį išsinuomoti – taip darė ir Andrius su Mirleisy, tiesa aukštaūgiui vyrui buvo sunku rasti savo dydžio kostiumą.</p>
<p>Su būsimuoju vyru ar žmona federacijos narius suveda vadinamieji santuokų tarpininkai – jie yra kiekvienoje šalyje, kurioje veikia judėjimas.</p>
<h2>Bėgo patikrinti, ar Lietuva – ne Afrikoj</h2>
<p>„Anksčiau daug savanoriavau ir vis sutikdavau žmonių iš Venesuelos – jie pasirodė labai draugiški, be to merginos ten labai gražios – ne be reikalo šios šalies atstovės pasaulio grožio konkursuose per visą istoriją yra surinkusios daugiausiai titulų. Esu draugams kadaise pajuokavęs, kad mano žmona bus iš Venesuelos“, – šypsojosi A. Narkus. Kai santuokos tarpininkė Lietuvoje pasiūlė jam susipažinti su vyro ieškančia venesueliete, jam net atvipo žandikaulis.</p>
<p>Tuo tarpu Andriaus būsimoji žmona apie Lietuvą net nebuvo girdėjusi. „Vietiniai vyrai man – ne prie širdies. Visuomet norėjau ištekėti už europiečio. Kai pasakė, kad Lietuvoje yra aukštas šviesiaplaukis vyras, labai apsidžiaugiau, bet pirmiausiai nubėgau ieškoti žemėlapio, jog įsitikinčiau, jog ši šalis tikrai ne Afrikoj“, – prisipažino ji.</p>
<p>Pora kurį laiką bendravo internetu, o po pusmečio nutarė susitikti. Dėl nestabilios politinės situacijos Venesueloje, abu nusprendė, kad bus geriausia, jei Mirleisy atskris į Lietuvą. „Vienas kitam iškart patikome, kartu mums labai smagu. Su merginomis jausdavausi labai nedrąsiai, tačiau su Mirleisy viskas kitaip“, – tvirtino vyras.</p>
<p>Venesuelietė pasiliko Lietuvoje, tiesa, kadangi tuo metu dar nebuvo susituokę, iškilo problemų dėl vizos, tačiau jas pavyko išspręsti. 2020 m. pora susituokė Pietų Korėjoje, o po to atšoko vestuves ir Lietuvoje, Rietave, iš kur Andrius kilęs ir kur tebegyvena jo tėvai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mirleisy0104.jpg" alt="" /></p>
<p>Šeima apsistojo Vilniuje, tačiau neatmeta galimybės, kad ateityje galbūt pasirinks kitą miestą. Andrius, dirbantis saulės jėgaines statančioje įmonėje, darbo tikslais daug keliauja po Lietuvą. Kartais prie jo prisijungia ir žmona, tiesa, tai padaryti dabar – daug sunkiau, mat ir ji pradėjo dirbti – įsidarbino auklėtoja privačiame vaikų darželyje. Pagal profesiją ji – ergoterapeutė, tačiau kol nemoka lietuvių kalbos, tokio darbo net nebandė ieškoti. Venesuelos sostinėje Karakase gimusi ir užaugusi mergina taip pat turi daug patirties maitinimo versle – jos tėvams priklauso greito maisto užkandinė. „Man labai pasisekė, ji – puiki kulinarė“, – gyrė Andrius.</p>
<p>Pora kalbasi angliškai, tačiau nusprendė išmokti ir vienas kito kalbą. Mirleisy šiuo metu lanko lietuvių kalbos pamokas Vilniaus universitete, o Andrius ispanų kalbos mokosi savarankiškai. Narkai tikisi, kad politinė situacija Venesueloje pasikeis, ir galės vasarą gyventi Lietuvoje, o žiemą – Venesueloje. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mirleisy0102.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pamilo lietuvišką virtuvę bei išmoko gaminti daugybę tracinių patiekalų</h2>
<p>Šeima norėtų susilaukti mažiausiai trijų vaikų. </p>
<p>Pasak Mirleisy, pritapti Lietuvoje jai nebuvo sunku – lietuviai jai pasirodė draugiški ir geraširdžiai, tiesa, kartais jiems trūksta optimizmo. „Sunkiausia buvo priprasti prie oro. Aš atvykau žiemą – be kepurės, šaliko, be pirštinių – pas mus jų net nėra kur nusipirkti. Žiemą čia labai gūdu. Tiesą sakant, prie oro aš iki šiol nepripratau“, – guodėsi ji.</p>
<p>Iš pradžių gerai jaustis svetimoje šalyje trukdė ir prasti santykiai su anyta – ji buvo nusivylusi, kad sūnus vedė ne lietuvaitę. „Tačiau po truputį, po truputį santykiai šyla“, – įsitikinusi ji.</p>
<p>Svetimšalė atkreipė dėmesį, kad kaip ir Venesueloje, Lietuvoje šeima yra labai svarbi. „Tik pas mus šeimos santykiai žymiai emocingesni. Matėte mūsų serialus? Tai ne serialai – tai mūsų kasdienybė, – juokėsi pašnekovė. – Mes taip pat labai garsiai kalbam ir daug gestikuliuojam, o kai kalba lietuviai, juda tik lūpos. Visgi lietuvių ramybė man patinka.“</p>
<p>Mirleisy bendrauja su vyro draugais ir jų žmonomis bei merginomis, taip pat palaiko artimus ryšius su Vilniuje gyvenančiais atvykėliais iš Pietų Amerikos – čia gyvena nemažai meksikiečių, peruiečių, ir apie dešimtį venesueliečių. „Labai susidraugavome su viena venesueliete, kuri, kaip ir aš, ištekėjusi už lietuvio. Tiesa, su juo susipažino ne taip kaip aš – per bažnyčią, o per „Tinder“. Tik jie gyvena toli – Šiauliuose, dažnai susitikti neturime galimybės“, – pasakojo mergina.</p>
<p>M. Izaguirre-Narkuvienė iškart pamilo lietuvišką virtuvę, išmoko gaminti cepelinus, vėdarus, žemaitiškus blynus. Tiesa, dažnai gamina ir venesuelietišką maistą – jos vyras jį tiesiog dievina.</p>
<p>Mirleisy tėvai ir giminaičiai Andriaus dar nematė, mat per pandemiją nuvykti į Venesuelą buvo gana sudėtinga, tačiau juos aplankyti planuoja šiais metais. „Na, mano tėvai problemų, kad ištekėjau už užsieniečio, nekelia, tai manau, kad tarpusavyje sutars labai gerai“, – įsitikinusi pašnekovė.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mirleisy0103.jpg" alt="" /></p>
