Populiacijų gausą lemia šiluma, drėgmė ir žmonių veikla
Dzūkijos gyventojai jau daugelį metų bando atsikratyti įkyrios kraujasiurbių upinių mašalų draugystės. Sušilus orams, nuo gegužės iki birželio mėnesio, suaktyvėję upiniai mašalai daugiausiai paplinta Pietų Lietuvos regione. Sparčiai gausėjančios mašalų populiacijos trukdo žmonėms gyventi įprastą gyvenimą, būti gamtoje ar dirbti lauko darbus.
Aplinkos ministerija kasmet skiria lėšų šių vabzdžių populiacijos pokyčiams stebėti ir reguliuoti. Kaip tikina aplinkosaugininkai, kasmet į Nemuną išpilamas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ padeda kovoti ir suvaldyti mašalų plitimą. Šiais metais į Nemuną planuojama išpilti 5,8 tūkst. litrų preparato mašalams naikinti.
Šio projekto įgyvendinimo vertė siekia 93 tūkst. eurų.
Valstybė projektui vykdyti šiais metais skyrė 65 tūkst. eurų dotaciją, likusias lėšas lygiomis dalimis sumokėjo Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybės, mat šios teritorijos labiausiai ir kenčia nuo kraujasiurbių antplūdžio[1].
Gamtininkų teigimu, uodų ir kitų mašalų populiacijoms įtakos turi sausros ir liūtys. Kad uodų ir kitų mašalų skaičius išaugtų, reikia nemažai drėgmės. Kita priežastis, kuri gali lemti uodų ir kitų mašalų skaičiaus padidėjimą, yra šiltos žiemos. Esant šiltesnėms žiemoms, gamtoje vabzdžiai kuo puikiausiai išgyvena.
Natūralų uodų ir kitų mašalų skaičiaus svyravimą gali sutrikdyti ir žmogaus veikla. Kadangi dugninės žuvys vandens telkiniuose minta būtent uodų lervomis, sumažėjus dugninių žuvų populiacijai (jei jos būtų aktyviai žvejojamos), gamtoje gerokai pagausėtų uodų.
Uodams ir mašalams veistis užtenka ir nedidelio vandens kiekio, pavyzdžiui, lauke ilgai stovinčio vandens talpos, kurioje vandenį šildo saulė. Uodo patelės ten kuo puikiausiai gali dėti kiaušinėlius, iš kurių išsirita uodų lervutės[2].
Sulaukę šiltesnių orų išskrenda ieškoti grobio
Kraujasiurbiai mašalai yra dvisparnių būrio vabzdžiai, priklausantys kelioms skirtingoms šeimoms. Upiniai mašalai yra upėse besivystantys, o kiti – smulkieji mašalai – vystosi pelkėse. Upiniai mašalai vystosi Nemune, todėl pietryčių Lietuvos gyventojai labiausiai ir kenčia dėl šių kraujasiurbių keliamų problemų.
Tuo tarpu gyvenantys Labanore, netoli Čepkelių, dažniau savo teritorijose pastebi smulkius mašaliukus. Pastarieji vystosi drėgnose, pelkėtose vietovėse, jų lervos dažniausiai aptinkamos dirvose.
Kaip žinoma, kraują siurbia tik apvaisintos patelės. Prisisiurbusios kraujo, jos padeda kiaušinius: upinių mašalų patelės – į upę, smulkiųjų mašalų patelės – į drėgną dirvą. Ten mašalai žiemoja ir laukia pavasario, o užaugę kraujasiurbiai mašalai išskrenda ieškoti grobio.
Mašalai trikdo buvimą gamtoje, o jų įkandimai sukelia organizmo negalavimus
Anot specialistų, upiniai mašalai yra gerokai stambesni už smulkiuosius, o jų seilės labai toksiškos.
Prieš siurbdami kraują, mašalai į žaizdelę suleidžia savo seilių, dėl kurių kyla lengva alerginė reakcija: iškyla gumbai arba įkąstas vietas labai niežti. Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai sukelia ne tik nemalonius pojūčius, kurie trikdo darbą ar poilsį lauke, bet ir neigiamai veikia sveikatą. Įkandimo vietos patinsta, niežti, skauda. Atsiradę pokyčiai odoje ilgai neišnyksta.
Esant daugybiniams įkandimams gali atsirasti bendri organizmo negalavimai – hiperemija, vidaus organų uždegimas, pulso, temperatūros, kvėpavimo pakitimai. Dažniausiai nuo įkandimų nukenčia ausys, veidas, kaklas. Alerginių reakcijų pasireiškimas priklauso nuo žmogaus organizmo individualių savybių[3].
Platina parazitines ligas
Įkandus uodui, pažeistos vietos patariama nekasyti. Naudingiau įkandimo vietą būtų šaldyti ar patepti specialiu kosmetiniu raminamuoju pieštuku po uodų įkandimų. Jei namų vaistinėlėje specialių preparatų įkandimams gydyti nėra, vaistininkai rekomenduoja dėti ramunėlių kompresus ar tiesiog patrinti įkastą vietą stipresne ramunėlių arbata suvilgytu vatos diskeliu.
Ramunėlės pasižymi antiseptiniu bei raminamuoju poveikiu, todėl bent trumpam gali numalšinti niežėjimą. Uodų platinamos ligos – maliarija, arbovirusai, helmintai, karštligės, filiarijozės ir kt., daugiau būdingos tropinio klimato šalims. Tačiau mūsų klimato juostoje per uodus gali plisti kirmėlės Dirofilarija immitis ir Dirofilarija (Nichtiella) trepens.
Pavyzdžiui Dirofiliarija išsivysto žmogaus organizme iki lytiškai subrendusios stadijos. Suaugusios dirofiliarijos parazituoja poodinėje ląstelienoje ir jungiamajame audinyje, šunų bei meškų, tigrų, lapių, kačių ir kt. – širdyje. Pagrindiniai platintojai yra Aedes (O.) caspius, A. vexans, Culex genties uodai. Taigi uodų įkandimai gali būti ne tik skausmingi, sukelti niežulį ar įvairius odos patologinius simptomus, bet ir sukelti parazitines ligas[4].
Uodai, apnikę gyvulius, pastariesiems taip pat sukelia negalavimus, tokius kaip simuliotoksikozė, nuo kurios gyvulys gali netgi nugaišti. Dėl to pietryčių Lietuvoje prieš 20 metų kraujasiurbiai upiniai mašalai pradėti naikinti[5].
Apsisaugoti gali padėti natūralios priemonės
Pasak specialistų, uodai reaguoja į skleidžiamą šilumą ir iš organizmo pašalinamą anglies dioksidą, todėl šių vabzdžių gėlimais labiau skundžiasi daugiau prakaituojantys žmonės. Tačiau apsisaugoti nuo uodų ir kitų nemalonių skraiduolių padarų, tykančių gamtoje, galima ir natūraliais būdais.
Štai laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas, gydytojas Alvydas Unikauskas pataria einant į gamtą su savimi turėti natūralių apsauginių repelentų – eukaliptų, levandų, rozmarinų, čiobrelių ar kitų intensyvesnio kvapo eterinių aliejų. Šiuos aliejus galima garinti aromatinėje lempoje ar užlašinti ant drabužių.
Gydytojas nerekomenduoja naudoti purškiamų priemonių, skirtų uodams atbaidyti. Mat daugumos jų sudėtyje yra medžiagos, žymimos raidėmis DEET (dietil-m-toluamidas). Tyrimų rezultatų duomenimis, ši medžiaga žalinga sveikatai ir ypač pavojinga mažiems vaikams.
Norintiems apsisaugoti nuo uodų, patariama dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, vengti būti lauke ankstų rytą, auštant ir temstant, kai uodai ypač aktyvūs[6].
Bičių ar širšių įkandimai gali sukelti pavojų gyvybei
Vasarą leidžiant laiką gamtoje susiduriama ir su širšių ar bičių įgėlimais, kurie gali sukelti alergines reakcijas, kurios pasireiškia dilgėliniu bėrimu, dusuliu, nukritusiu kraujo spaudimu ir pan. Šių vabzdžių įgėlimai gali sukelti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavojų gyvybei ar net mirtį. Todėl įgėlus bitei ar širšei, prasidėjus tinimui ar pasunkėjus kvėpavimui labai svarbu nedelsiant kreiptis į medikus[7].
