- Nežinau kaip jus, o mane labiausiai baugina tie žmonės, kuriuos galima būtų pavadinti Jokiais
- Jokie žmonės eina toli, jų nestabdo
Nežinau kaip jus, o mane labiausiai baugina tie žmonės, kuriuos galima būtų pavadinti Jokiais
Jie lyg ir visiems tinka ir patinka, niekam niekur neužkliūna, visada faini ir besišypsantys, ir tarsi pagal skriptą beriantys standartines tuščias frazes. Lyg ir, sakytum, ruošiasi ką nors blogo iškrėsti - bet irgi ne. Niekam nieko labai blogo jie irgi nedaro. Nedaro ir per daug gero. Jei tokiam paskambinsi, jis tau nepadės. Visų pirma išreikš didelį norą tau padėti, o po to kelias svarbias priežastis, kodėl dabar negali. Neprikibsi išties.
Jokie žmonės eina toli, jų nestabdo
Jie būna kompanijų vadovais, politikais, prezidentais, stabiliais sutuoktiniais. Jie ramūs, neutralūs, prognozuojami, šaltoki, nors amplua kuriamas kaip tik, kaip labai šilto žmogaus.
Anksčiau aš stebėdavausi kartais, iš kur pas juos tiek kantrybės būti tuo "priesku" maistu. Be jokių prieskonių, spalvų ir to šilto patiekalo kvapo. Šypsena yra, o jaukumo ne. Akys yra, o visatos ne. Žodžiai yra, o meilės nulis. Tik tvarkingai dėliojasi žodeliai vienas po kito, be sielos, jausmo, gylio. Vėliau gi supratau, kad čia ne kantrybės reikalas ir ne valios.
Jie tiesiog tokie - mandagūs su metalo prieskoniu, šnekūs su tuštybės vėjeliu ir šilti, su nušalusiais pirštų galiukais. Jų talentas - išlikti ant ledo, nekurti trinties, neieškoti tiesų, neatstovauti vertybių ir principų. Jų likimas - būti jokiais tarp kažkokių. Įžvalgesnis žmogelis visada turės jausmą, kad nepažino tokio žmogaus visiškai. Kad tas fasadas ir skriptas tarsi dirbtinio intelekto konstruktas. O įžvalgiausi supras dar ir tai, kad pažinti ir nebuvo ko. Tai ir yra didžiausia paslaptis, apie žmones, kuriuos galima būtų pavadinti Jokiais.
77.lt turi leidimą platformoje dalintis autoriniais Mariaus Balkevičiaus tekstais.