Antra politine jėga savo šalyje tapo partija „Alternatyva Vokietijai“
Vokietijos opozicinė partija ‚Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo savo pirmąjį mero postą sekmadienį Saksonijos-Anhalto žemėje vykusiuose savivaldos rinkimuose. Nuomonių apklausų duomenimis, AfD tapo antra pagal dydį politine jėga Vokietijoje, turinčia 19-20 proc. palaikymą. Didesniu, 26-28 proc. siekiančiu rinkėjų prielankumu, gali pasigirti tik Krikščionių demokratų sąjunga/ Krikščionių socialinė sąjunga (CDU/CSU).
Mero postą AfD iškovojo nedideliame, apie 9 tūkst. gyventojų turinčiame Raguno-Jetsinico miestelyje, esančiame buvusio Demokratinės Vokietijos (VDR) teritorijoje. Lemiame antrajame rinkimų ture AfD partijos kandidatas Hanesas Lotas gavo 51,13 proc. balsų, jo oponentas Nilsas Naumanas – 48,87 proc.
AfD populiarumas pastaraisiais mėnesiais nuolat augo ir dabar, turėdama maždaug 19 proc. šalies gyventojų palaikymą, ji aplenkė 18 proc. palaikymą teturinčia valdačiąja Socialdemokratų partija (SPD) ir atsilieka tik nuo CDU/CSU, kurią, jeigu rinkimai į Budenstagą vyktų artimiausiu metu, palaikytų 28 proc. rinkėjų.
Lyginant su ankstesniais rinkimais į Budestagą, rinkėjų prielankumas AfD išaugo beveik dvigubai – nuo turėtų 10,3 proc. iki 19 proc.
ZDF televizijos kanalo vertinimu, tai yra savotiškas rekordas, rodantis, kad „Alternatyva Vokietija“ savo pozicijas stiprina trečią mėnesį iš eilės.
2013 m. įkurta partija 2017 m. pateko į federalinį parlamentą (Bundestagą), o didžiausia iki šiol savivaldos rinkimų sėkmė buvo pasiekta prieš savaitę, birželio pabaigoje, Zonenberge (Tiuringijos žemė) vykusiuose rinkimus.
AfD siūlo atšaukti sankcijas Rusijai
Prie partijos populiarumo augimo galėjo prisidėti su sankcijų Rusijai paskelbimu susijusios Vokietijos ekonomikos problemos. Būtent AfD nariai vis garsiau pasisako už tai, kad, galvojant apie savo šalies gyventojus, sankcijas būtina atšaukti. Bundestago deputatas Berndtas Šanteris atitinkamą pasiūlymą pateikė šalies vyriausybei.
Pasak jo, sankcijų politika skaudžiausiai smogė Vokietijos piliečiams, kuriems teko susidurti su infliacija, smarkiai pabrangusiais maisto produktais ir sutrikusiomis prekių tiekimo grandinėmis.
„Tos prekės, kurios atvykdavo per porą dienų, dabar keliauja savaitėmis ar net mėnesiais. Prekės iš Azijos ir Kinijos smarkiai vėluoja, pristatymas pabrango dešimtimis kartų. Šiuo metu galutinis vartotojas už tą pačią prekių grupę moka 40 proc. brangiau negu prieš porą metų“, – pasakojo deputatas.
B.Šanterio nuomone, stabilizuoti situaciją gali tik Ukrainos konflikto sprendimas derybų keliu bei ginkluotės tiekimo Kijevui nutraukimas. „Laikas baigti šią kenkėjišką veiklą ir pradėti gyventi taikoje“, – apibendrino jis.
Kinai perspėja dėl galimų neigiamų pasekmių
Santykių su Rusija nenutraukusios Kinijos apžvalgininkas Sjujis Hainju pareiškė, kad NATO provokacijos prieš Rusiją gali sukelti problemų ne tik Europoje, bet ir visame likusiame pasaulyje.
Apžvalgininko nuomone, konfliktas jau tapo globalios energetinės ir maisto produktų krizės priežastimi. Jis teigia, kad jeigu šios krizės ir toliau tęsis, jos nutemps Europos šalis į patį dugną. Dėl to kontinente aštrės politinės, socialinės, kultūrinės ir rasinės problemos.
Kino vertinimu, viena iš Europos problemų priežasčių yra NATO savivalė.
Neseniai britų žurnalistas Markas Bleklokas nurodė, kad JAV, prisidengdama parama Ukrainai, didina savo karių skaičių Europoje. Pasak jo, tai gali sukelti atsakomąją reakciją, o pats NATO pateko į ydingą ratą, iš kurio niekaip negali ištrūkti.
Prieš tai buvusi Atstovų rūmų narė, ir buvusi kandidatė į JAV prezidentus Tulsi Gabard pareiškė, kad dabartinio šalies vadovo Džo Baideno politika priartino pasaulį prie branduolini karo. T. Gabard pabrėžė, kad vis garsėjančios kalbos apie NATO karių siuntimą į Ukrainą gali tapti atviro Rusijos ir Aljanso susidūrimo priežastimi.
Į Aljansą – tik konfliktui pasibaigus
Nepaisant Kijevo pretenzijų, Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijarto pabrėžė, kad Ukraina iki konflikto pabaigos gali pamiršti apie narystę NATO. Tai jis pareiškė diskusijos su Slovakijos užsienio reikalų ministru Miroslavu Vlahovskiu metu.
Taip vengrų URM vadovas atsakė į klausimą ar Ukraina sulauks kvietimo per liepos 11 – 12 dienomis Vilniuje vyksiantį NATO vadovų susitikimą. Jis patikino, jog tai nėra įmanoma, kadangi kariaujančios šalies narystė bloke net negali būti svarstoma.
Pasak P.Sijarto, prieš šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę pasisako ir daugelio kitų Europos šalių atstovai.
Plečiasi į juoduosius sąrašus įtraukiamų Vakarų įmonių sąrašas
Tikėtina, kad Vakarų atšalimą Ukrainos atžvilgiu lemia ir pastarosios nesibaigiančios priešų paieškos. Pastarosiomis dienomis Ukrainos nacionalinė kovos su korupcija agentūra (NKKA) „Telegram“ kanale pranešė, kad į tarptautinių karo rėmėjų sąrašus įtraukė britų buitinės chemijos ir maisto produktų gamintoją „Unilever“, kuri nusprendė nesitraukti iš Rusijos rinkos.
„NKKA į tarptautinių karo rėmėjų sąrašus įtraukė „Domestos“, „Lipton“, „Axe“, „Dove“ ir daugelio kitų garsių prekių ženklų savininką – korporaciją „Unilever“. Įmonė yra vienas pasaulinės maisto prekių ir buitinės chemijos rinkos lyderių. Jai priklauso daugiau negu 400 prekių ženklų, gaminamų 280-im įmonių“, – nurodoma NKKA pranešime.
Agentūros teigimu, įmonė žadėjo sustabdyti savo prekių importą ir eksportą į Rusiją bei nutraukti visas reklamines kampanijas. Nepaisant to, praėjusių metų „Unilever Russia“ pelnas, lyginant su 2021 m., kai jis siekė 56 mln. eurų, išaugo iki 108 mln. eurų.
Įmonės gamyklos veikia Omske, Jekaterinburge, Sankt – Peterburge ir Tuloje.
Nori nenori, bet čia prisimeni Lietuvos įmones, kurios, net ir neįtrauktos į NKKA sąrašus, buvo priverstos užsidaryti arba bankrutuoti, nes taip nusprendė dabartinė Lietuvos vyriausybė.
