Maldos už mirusius: „Amžinąjį atilsį“, litanija už mirusiuosius, Visų šventųjų litanija ir rožinis

Vėlinių laikotarpiu – nuo Visų šventųjų dienos iki lapkričio pabaigos – katalikai ypač meldžiasi už mirusiuosius: kalba trumpąją maldą „Amžinąjį atilsį“, litaniją už mirusiuosius, Visų šventųjų litaniją, rožinį, užsako šv. Mišias. Šiame puslapyje surinkti dažniausiai Vėlinių metu kalbamų maldų tekstai, paaiškinta, kaip vyksta Vėlinių procesija, kaip užsakyti Mišias už mirusįjį ir kaip pelnyti atlaidus mirusiesiems.

Tai dalis 77.lt Vėlinių gido. Kaip pasiruošti kapų lankymui, rasite straipsnyje apie kapų tvarkymą ir puošimą.

„Amžinąjį atilsį“ – trumpiausia ir dažniausia malda už mirusius

Tai labiausiai paplitusi katalikų malda už mirusiuosius. Ji kalbama prie kapo, uždegant žvakę, baigiant rožinio dešimtuką ar išgirdus apie kieno nors mirtį.

Lotyniškai ji vadinama Requiem aeternam ir yra vienas iš Mišių už mirusiuosius įžangos giedojimų:

Requiem aeternam dona eis, Domine,
et lux perpetua luceat eis!
Requiescant in pace. Amen.

Iš šios maldos pirmojo žodžio kilo ir pavadinimas „rekviem“ – taip vadinamos gedulingosios Mišios ir jų muzika (W. A. Mozarto, G. Verdi, G. Fauré rekviem).

Litanija už mirusiuosius

Litanija – malda, kurioje vedantysis kalba kreipinius, o visi atsako tuo pačiu atsakymu. Litanija už mirusiuosius dažnai kalbama Vėlinių metu bažnyčiose, per gedulingus pamaldas ir šeimoje. Atsakymai pažymėti R.

Skirtingose parapijose ir maldaknygėse litanijos tekstas gali šiek tiek skirtis – jos sudarytos skirtingu laiku. Šiame puslapyje pateikta dažniausiai Lietuvoje kalbama redakcija (sutrumpinta keliais kreipiniais).

Visų šventųjų litanija

Visų šventųjų litanija – viena seniausių Bažnyčios maldų. Ji kalbama ar giedama lapkričio 1-ąją, per iškilmingus maldavimus, Velyknaktį, kunigų šventimus. Pagal liturginę tvarką ją sudaro penkios dalys: maldavimai į Dievą, kreipiniai į šventuosius, kreipiniai į Kristų, maldavimai įvairiais reikalais ir pabaiga.

Pilnojoje liturginėje redakcijoje šventųjų kreipinių yra daugiau – minimi ir kiti kankiniai, vyskupai, Bažnyčios mokytojai, vienuoliai ir pasauliečiai šventieji. Parapija ar bendruomenė gali įterpti ir savo globėjų vardus.

Rožinis už mirusiuosius

Rožinis – viena labiausiai Lietuvoje paplitusių maldų. Už mirusius jis kalbamas taip pat, kaip įprastai, tik po kiekvieno dešimtuko vietoj „Garbė Dievui Tėvui…“ dažnai kalbama malda „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie…“. Lapkritį daugelyje parapijų kasdien prieš vakarines Mišias bendruomenė kalba rožinį už mirusiuosius, dažnai minint konkrečius vardus, kuriuos žmonės užrašo ant lapelių.

1. Pradžioje – „Tikiu Dievą Tėvą“, „Tėve mūsų“, trys „Sveika, Marija“.
2. Kiekvienas dešimtukas – „Tėve mūsų“ ir dešimt „Sveika, Marija“, apmąstant vieną slėpinį.
3. Po dešimtuko – „Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie…“.
4. Pabaigoje – „Sveika, Karaliene“ ir malda už mirusiuosius.

Vėlinių procesija

Vėlinėse ir jų išvakarėse po gedulingų Mišių arba vakarinių pamaldų Lietuvoje atliekama gedulinga procesija – bažnyčioje arba kapinėse. Priekyje nešamas kryžius tarp žibintų, kunigas, eidamas tarp kapų, šlaksto juos švęstu vandeniu, o žmonės gieda senąją giesmę „Rūsčią dieną“ (lot. Dies irae).

Procesija sustoja penkiose stotyse ir kiekvienoje meldžiamasi už vis kitus mirusiuosius:

Stotis	Už ką meldžiamasi
I	Už mirusius popiežius, vyskupus, kunigus ir kitus dvasininkus, taip pat už Bažnyčią
II	Už mirusius tėvus, senelius ir prosenelius, už šeimas
III	Už mirusius brolius ir seseris, gimines, bičiulius ir geradarius
IV	Už mirusiuosius, palaidotus šiose kapinėse ir šioje parapijoje, už bendruomenę
V	Už visus mirusiuosius – užmirštus, kritusius karuose, žuvusius nelaimėse

Kiekvienoje stotyje kalbama „Tėve mūsų“ ir kunigo malda, o procesija baigiama maldomis „Amžinąjį atilsį“, „Sveika, Karaliene“ ir giesme „Marija, Marija“.

Kaip užsakyti šv. Mišias už mirusįjį

Šv. Mišias už mirusįjį galima užsakyti bet kurioje parapijoje – nebūtinai toje, kurioje jis palaidotas:

1. Kreipkitės į parapijos raštinę arba zakristiją (darbo laikas paprastai skelbiamas parapijos svetainėje ar skelbimų lentoje). Daugelis parapijų priima užsakymus ir telefonu ar el. paštu.
2. Nurodykite mirusiojo vardą (ar kelių mirusiųjų vardus) ir pageidaujamą datą bei laiką. Populiariausios datos – Vėlinės, mirties metinės, gimtadienis.
3. Paaukokite – už Mišias įprastai paliekama auka. Jos dydis nėra nustatytas kaip kaina; dažnai parapija nurodo įprastą auką, bet galima paaukoti tiek, kiek išgalite.

Grigališkosios Mišios – tai 30 šv. Mišių, aukojamų už vieną mirusįjį 30 dienų iš eilės be pertraukos. Šis paprotys kildinamas iš popiežiaus šv. Grigaliaus Didžiojo laikų. Jas reikia užsakyti iš anksto, nes ne kiekviena parapija gali jas užtikrinti.

Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.) kiekvienas kunigas gali aukoti trejas šv. Mišias: vienas – už konkrečią intenciją, kitas – už visus mirusiuosius, trečias – Popiežiaus intencija.

Atlaidai mirusiesiems

Katalikų Bažnyčios mokymu Vėlinių laikotarpiu galima pelnyti visuotinius atlaidus, skiriamus mirusiesiems:

• lapkričio 1–8 d. – aplankius kapines ir pasimeldus už mirusiuosius (bent mintyse);
• lapkričio 2 d. – aplankius bažnyčią ar viešą koplyčią ir sukalbėjus „Tėve mūsų“ ir „Tikiu Dievą Tėvą“.

Įprastos sąlygos: išpažintis (keliomis dienomis prieš ar po), šv. Komunija, malda Popiežiaus intencija (pvz., „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“) ir vidinis atsižadėjimas prisirišimo prie bet kokios nuodėmės. Visuotinius atlaidus galima pelnyti vieną kartą per dieną. Kai kuriais metais (pavyzdžiui, 2020 m. dėl pandemijos) Apaštalinė penitenciarija leido šiuos atlaidus pelnyti visą lapkritį – apie tokius leidimus skelbia vyskupijos.

Giesmės per Vėlines

Vėlinių pamaldose dažniausiai giedamos „Rūsčią dieną“ (Dies irae), „Amžinąjį atilsį“, „Marija, Marija“, „Sveika, Karaliene“. Kapinėse per procesiją giedamos ir senosios laidotuvių giesmės, kurių daugelį Lietuvos kaimuose iki šiol išlaikė giedotojai.

Kaip melstis už mirusįjį namuose

Jei negalite nuvykti į bažnyčią ar kapines, už mirusius artimuosius galima melstis ir namuose:

• uždekite žvakę prie mirusiojo nuotraukos;
• sukalbėkite „Amžinąjį atilsį“, rožinį ar litaniją už mirusiuosius;
• paminėkite mirusiuosius vardais – taip daroma ir Mišiose;
• paskirkite gerą darbą ar auką mirusiojo atminimui – tai senas krikščioniškas paprotys.

Apie Vėlinių istoriją, senuosius papročius ir šiandienos tradicijas skaitykite Vėlinių gide, o apie tai, kaip mirusiuosius mini kitur pasaulyje, – straipsnyje „Mirusiųjų diena pasaulyje“.