<h2>Maisto produktų brangimas daugiau nei dvigubai didesnis už ES vidurkį</h2>
<p>Sparčiai kylant maisto produktų kainoms, šviesos horizonte dar nematyti – nors maistas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje išbrango 25 proc., prognozuojama, kad artimiausiu metu žymesnių pokyčių neįvyks. Priešingai, maisto kainos ir toliau augs, tačiau kiek lėčiau. Tuo tarpu amerikiečiai dėl kylančių paslaugų kainų jau atsisako nebūtinųjų paslaugų, tarp kurių ir senjorų itin pamėgtas maisto pristatymas į namus. O štai pasaulyje jau kalbama ir apie kylančią maisto krizę, galinčią net iššaukti pasaulinio lygio badą.</p>
<p>Pabaigos maisto kainų šuoliui kol kas dar nematyti, o niūrios ekonominės prognozės tampa vis realesnės. Skelbiama, kad vidutinis metinis maisto kainų pokytis 2022 m. birželį Lietuvoje siekė 13,4 proc. Tai reiškia, kad norint įsigyti įprastą maisto prekių „krepšelį“, parduotuvėje tenka sumokėti 13,4 proc. daugiau nei per 2020 m. liepos – 2021 m. birželio laikotarpį[4].</p>
<blockquote>
<p>Vis dėl to, panašiu tempu brango ne tik lietuvių gamintojų, bet ir importuojami produktai, o skirtumas tarp jų nebuvo didelis – atitinkamai 29,6 proc. ir 26,6 proc. Pastebėta, kad nors ir vidutinės gyventojų pajamos augo itin sparčiai (šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 1 087,4 eurus į rankas[2]), gyventojai labiau linkę sumažinti nebūtinąsias išlaidas – pastebima 5 proc. sumažėjusi maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta.</p>
</blockquote>
<p>Na, ir čia prasideda visos „įdomybės“.</p>
<p>Štai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad maisto produktų kainų augimo neišvengė ir kitos valstybės, tarp kurių ir Latvija (brango 19,7 proc.), Estija (17,3 proc.), Lenkija (12,9 proc.), o vidutiniškas maisto kainų augimas ES siekė 10,4 proc. </p>
<blockquote>
<p>Spartesnį maisto kainų augimą Lietuvoje ŽŪM teisina tuo, jog mūsų šalyje maisto kainos ir taip esą yra žemesnės negu vidutiniškai ES[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/germai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Brangsta būtiniausi maisto produktai</h2>
<p>Dar <a title="Lietuvoje maistas brangiausias: aplenkėme visą Europos Sąjungą" href="/lietuvoje-maistas-brangiausias-aplenkeme-visa-europos-sajunga">gegužės pabaigoje paviešinta statistika parodė</a>, kad pagal maisto produktų kainas pirmaujame visoje ES. Balandžio mėnesio duomenimis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maistas Lietuvoje pabrango 22,1 proc., o mūsų įkandin sekė tik tokios šalys kaip Bulgarija (21 proc.), Latvija (17,7 proc.), Vengrija (17,3 proc.) ir Estija (14,9 proc.).</p>
<blockquote>
<p>Aiškinama, kad smarkiai ūgtelėjusios kainos Lietuvoje yra paveiktos ne tik geopolitinių veiksnių, bet ir oro sąlygų. Štai, kadangi šiemet šiltasis sezonas nelepino, pastebimas prastas derlius, lėmęs išaugusias daržovių kainas. Labiausiai išbrangusių maisto prekių sąraše (lyginant šių metų II ketvirtį su I ketvirčiu) atsidūrė mėsa, morkos (pabrango 31,8 proc.), burokėliai (25,5 proc.), kopūstai (18,8 proc.), svogūnai (2,1 proc.)[4].</p>
</blockquote>
<p>Šių metų II ketvirtį lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai metais, pabrango ir agurkai (21,6 proc.) ir pomidorai (12,3 proc.).</p>
<p>Ypatingai augo pieno produktų kainos – šių metų pirmąjį ketvirtį palyginus antruoju, vidutinė mažmeninė geriamojo pieno kaina Lietuvos rinkoje padidėjo 14,6 proc., vidutinė mažmeninė sviesto kaina didėjo 13 proc., o vidutinė mažmeninė narvuose laikomų vištų kaina šiuo laikotarpiu padidėjo 24,8 proc.</p>
<p>Prabangos preke pamažu tampa ir duona. Lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčius, tamsios duonos vidutinė kaina padidėjo 12,6 proc., o batono kaina augo 11,6 proc.</p>
<p>Lyginamuoju laikotarpiu itin augo ir mėsos kainos – štai už kiaulienos kumpį be kaulo dabar tenka atseikėti 15,3 proc. daugiau, o už kiaulienos nugarinę be kaulo – 3 proc. Pranešama, kad galvijienos kumpis be kaulo per metus pabrango beveik 26 proc., o viščiukų broilerių kainos per metus šoktelėjo net 32 proc.</p>
<h2>Atsisako maisto pristatymo į namus</h2>
<p>Su panašia situacija, kai sparčiai kyla pragyvenimui būtinų paslaugų kainos, susiduria ir amerikiečiai, kurių dalis jau atsisako ne pirmo būtinumo paslaugų. Viena iš tokių – maisto pristatymo į namus paslauga, kurios poreikis pastebimai sumažėjo[6], o kai kurie amerikiečiai mielai naudojasi ir taupesniais maisto atsiėmimo būdais.</p>
<p>Pranešama, kad pandemijos metu staigiai išpopuliarėjusi maisto produktų pristatymo į namus paslauga, jau bloškiama šių dienų realybės. Rinkos tyrimų bendrovės „Brick Meet Clicks“ duomenimis, 2019 m. rugpjūtį amerikiečiai maisto produktų pristatymui į namus išleido 500 mln. dolerių, o tuo tarpu prasidėjus pandemijai, 2020 m. birželio mėnesį ši suma išaugo iki 3,4 mlrd. dolerių[6].</p>
<blockquote>
<p>Visgi, aukso kasyklos sustojo pandemijai atslūgus. Štai šių metų birželį amerikiečiai maisto produktų pristatymui į namus išleido 2,5 mlrd. dolerių, o tai yra 26 proc. mažiau nei 2020-aisiais. </p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad dėl ženklių kainų pokyčių ir kintančios vartotojų elgsenos pramonės sektoriuje jau kilo sumaištis, ko pasekoje, jau bankrutavo arba pasitraukė iš JAV tokios parduotuvės kaip „Buyk“ ir „Jokr“. Visgi, tai – dar ne pabaiga. Prognozuojama, kad maisto pristatymo paklausa gali sumažėti dar labiau.</p>
<p>Didžiausia to priežastis esą yra sąnaudos, o pasiūlyti tiek pirkėjui, tiek verslininkui naudingą kainą – labai sunku. „Chase Design“ augimo ir komercinės strategijos vadovo Peterio Cloutier teigimu, sunku iki kliento namų pristatyti produktus už mažesnį nei 10 dolerių mokestį, kuris esą padengia darbo ir transportavimo išlaidas, o jos esą dažnai būna ir didesnės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pristatymas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pakoregavo amerikiečių mitybos įpročius</h2>
<p>Maisto kainų krizė amerikiečius privertė ne tik atsisakyti nebūtinų maisto prekių pristatymo paslaugų, bet ir privertė peržiūrėti pirkinių sąrašus – vienų produktų atsisakoma, kiti pakeičiami pigesniais. Skelbiama, kad per metus kiaušinių kaina JAV paaugo 32 proc., o tokio kainos šuolio priežastimi, teigiama, tapo sausio mėnesį kilęs paukščių gripo protrūkis, dėl kurio žuvo 6 proc. komerciniams tikslams laikomų kiaušinius dedančių vištų[7].</p>
<p>Toliau šiame sąraše rikiavosi riebalai ir aliejus (pabrango 16,9 proc.), paukštiena (16,6 proc.) ir pienas (15,9 proc.). Pasaulinės finansinių paslaugų lyderės „JP Morgan“ teigimu, tokie kainų augimo pokyčiai yra didžiausi nuo 1974 m. O štai pirkėjai jau imasi ir drastiškų priemonių – vietoje pilno pakelio pieno, jie perka pusę pakelio, renkasi pigesnius maisto produktų gamintojus.</p>
<h2>Skelbia apie bado pavojų</h2>
<p>Sunerimti dėl dabartinės susiklosčiusios situacijos ragina ir Pasaulio maisto programa (PMA), skelbianti apie realų bado pavojų. Ši Jungtinių Tautų institucija praneša apie tai, kad net 828 mln. žmonių kasnakt eina miegoti alkani, o šiuo metu net 50 mln. žmonių net 45 šalyse balansuoja ant bado ribos[8].</p>
<p>Visgi, nors PMA tikslas yra administruoti humanitarinės pagalbos teikimą maistu, šiuo metu turimi ištekliai esą jau „pasiekė dugną“ ir kad programa galėtų toliau įgyvendinti savo tikslus, reikalinga 22,2 mlrd. dolerių suma, kad šiais metais parama pasiektų 152 mln. žmonių.</p>
<p>Pasaulinė bado krizė yra arčiau nei galime pagalvoti ir jau palietė Indiją, kurioje itin išaugo citrinų kaina, Nigeriją, kurioje „Jollof“ ryžiai tapo tokie brangūs, kad žmonės tiesiog atsisako juos valgyti. Krizė palietė ir Meksiką, kurioje augantys avokadai tapo aukso vertės. Nepalanki ir situacija Floridoje, kurioje esančiose apelsinų giraitėse užauginama mažiausiai vaisių per daugelį metų. O štai Japonijoje dėl lašišų trūkumo nukentėjo sušių prekyba[10].</p>
<p>Ekspertų teigimu, jei nebus skubiai imtasi priemonių šiai krizei pažaboti, ji gali turėti skaudžių pasekmių visam pasauliui. Pavyzdžiui, kai kurioms šalims dėl kai kurių maisto produktų trūkumo esą gali tekti keisti ir papročius, o skurdžiausių pasaulio regionų laukia ir pilietiniai neramumai, galintys išaugti ir į karinius veiksmus. Žlungančios maisto sistemos gali sukelti ir didžiules migracijos bangas.</p>
<blockquote>
<p>„Jei nerimaujate dėl vidaus reikalų politikos, dėl aplinkosaugos, imigracijos ar karinės diplomatijos reikalų, turėtumėte atkreipti dėmesį į maisto krizę, kuri nustumta į antrą planą“, – įspėjo Kornelio universiteto ekonomistas ir maisto politikos ekspertas Chrisas Barrettas[10].</p>
</blockquote>
