<h2>Nepaklusnieji stačiatikių dvasininkai pašalinti iš kunigystės luomo</h2>
<p>Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus šių metų birželio 29 dieną savo dekretais pašalino iš kunigystės luomo buvusius dvasininkus Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko[1].</p>
<p>Dar vienas buvęs dvasininkas, Gintaras Sungaila, iš kunigų luomo buvo pašalintas praėjusį ketvirtadienį[2]. Kitų keturių savo kolegų pašalinimą jis vertina kaip Lietuvos ortodoksų bažnyčios politinį sprendimą. </p>
<p>Šie, dabar jau buvę dvasininkai, dar gegužės mėnesį buvo suspenduoti, o G. Sungailos byla dėl kunigystės rango panaikinimo buvo perduota Vilniaus vyskupijos bažnytiniam teismui.</p>
<p>Dvasininkai tokio griežto verdikto sulaukė po to, kai viešai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams bei nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi[3].</p>
<p>Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios oficiali pozicija skelbia, kad karą Ukrainoje ji smerkia[4], tačiau tokią pat poziciją paskelbusius savo dvasininkus netruko pašalinti iš kunigų luomo ir dėl kreipimosi į Konstantinopolio patriarchatą apkaltino juos bažnyčios skaldymu.</p>
<p>Tačiau pasak G. Sungailos, buvusiems dvasininkams nebuvo leista susipažinti su tiksliu kaltinimu bei įrodymais, taip pat buvo atmesti jų prašymai nušalinti kai kuriuos teisėjus.</p>
<p>Dėl šių priežasčių nei vienas dvasininkas nedalyvavo bažnytinio teismo posėdžiuose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aaron-burden-5c5vcfshods-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bažnyčios teismo išvados: kunigai kaltinami rimtais kanoniniais nusikaltimais</h2>
<p>Trečiadienį Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus ir Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, jog „už sunkius kanoninius nusikaltimus keturi Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai buvo pašalinti iš kunigystės luomo"[5].</p>
<p>Valdantysis Vyskupas (metropolitas Inokentijus) sprendimą pašalinti dvasininkus V. Mockų, V. Dauparą, G. Ananjevą, V. Seliavko, o anksčiau ir G. Sungailą, priėmė remdamasis Vilniaus – Lietuvos vyskupijos Bažnyčios teismo išvada, kuria buvę dvasininkai buvo pripažinti kaltais padarę kanoninius nusikaltimus.</p>
<p>Teismas kiekvieno iš dvasininkų bylą nagrinėjo atskirai.</p>
<p>Birželio 29 d. Vilniuje, Šventosios Dvasios vienuolyne, įvyko keturi iš eilės bažnytinio teismo posėdžiai.</p>
<blockquote>
<p>Pagal Bažnyčios nuostatus, Valdantis Vyskupas turi visą kanoninės valdžios pilnatvę, leidžiančią jam vienam priimti tokius sprendimus, tačiau siekiant išvengti šališkumo, metropolitas Inokentijus perdavė bylą vyskupijos bažnytiniam teismui.</p>
</blockquote>
<div>
<p>Teismo sudėtyje buvo dvasininkai tiek iš parapijose tarnaujančių kunigų, tiek iš vienuolijų.</p>
<p>Skelbiama, kad teismas atidžiai išnagrinėjo dvasininkų veiksmus ir viešus pasisakymus, juos vertinant buvo įtraukti kanonų teisės žinovai. Taip pat buvo išklausyti daugybės liudytojų liudijimai, prisiekusių prie Kryžiaus ir Evangelijos.</p>
<p>Bažnyčios teismas V. Mockaus, V. Dauparo, G. Ananjevo ir V. Seliavko veiksmus vertino išskirtinai Bažnyčios kanonų teisės plotmėje, Stačiatikių Bažnyčios pranešime akcentuojama, kad teismo sprendimas neturi nieko bendra su politika ar įvykiais tarptautinėje erdvėje. </p>
<p>Remdamasis tyrimo rezultatais, Bažnyčios teismas patvirtino kunigo priesaikos sulaužymo ir melagingų pranešimų (Šv. Apaštalų 25 kanonas), nepaklusnumo valdančiajam vyskupui ir visuomeninės veiklos be savo vyskupo palaiminimo faktus (Šventųjų Apaštalų 39 kanonas); sąmokslą prieš savo vyskupą ir brolius dvasininkus, taip pat bažnytinės taikos griovimą (IV Visuotinio Susirinkimo 18 kanonas ir V-VI Trulasietiško Soboro 34 kanonas), schizmatinę veiklą, perėjimo į kitą bažnyčios jurisdikciją be savo vyskupo palaiminimo ketinimą ir organizavimą (I Visuotinio Susirinkimo 16 kanonas), taip pat visų keturių dvasininkų dalyvavimą kampanijoje, kuria siekiama diskredituoti Bažnyčią ir jos vyskupus.</p>
<blockquote>
<p>Teismas nustatė, kad V. Mockus, V. Dauparas, G. Ananjevas ir V. Seliavko, bendradarbiaudami su valstybės valdžios atstovais ėmėsi aktyvių veiksmų, kad Lietuvoje būtų įkurta paralelinė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai priklausanti bažnytinė struktūra. </p>
</blockquote>
<p>Be to, schizmatinei veiklai vadovaujantys dvasininkai visiškai atmetė teisinę perėjimo iš vienos vietinės bažnyčios į kitą tvarką.</p>
<p>Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas teisiamas dvasininkas, sprendimas priimtas jiems nedalyvaujant. Neatvykimo į teismą priežastį teismas konstatavo kaip nepakankamą. Teismas neatvykimo priežastis laikė nepagrįstomis.</p>
<blockquote>
<p>Bažnytinis teismas patvirtino, jog yra pilnas pagrindas dvasininkų V. Mockaus, V. Dauparo, G. Ananjevo ir V. Seliavko pašalinimui iš kunigystės luomo.</p>
</blockquote>
<p>Birželio 23 d. tokios pat bausmės susilaukė G. Sungaila.</p>
<p>Sprendimas priimtas remiantis bažnytinio teismo išvada, kuria G. Sungaila pripažintas kaltu dėl bažnytinių nusižengimų, tokių kaip kunigo priesaikos sulaužymas, melagingi pranešimai, nepaklusnumas Valdančiajam vyskupui, visuomeninė veikla be savo vyskupo palaiminimo, sąmokslas prieš savo vyskupą ir Bažnytinės taikos griovimas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gustavo-sanchez-y33ijdrxncs-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Stačiatikių Bažnyčios pozicija kinta</h2>
<p>Pasak metropolito Inokentijaus, apsispręsti iš dvasininkų luomo pašalinti dvasininkus buvo nepaprastai sunku. Metropolitas vylėsi, kad dvasininkai pasirodys teisme ir atgailaus.</p>
<blockquote>
<p>„Jiems neatvykus į teismą, aš praradau paskutinę viltį dėl jų pasitaisymo ir atgailos. Be to, kai kurių dvasiškai silpnų ir nestabilių krikščionių sielose jie pasėjo abejonių ir sumaišties sėklų. Visa tai man nuolat kels susirūpinimą dėl jų likimo amžinybėje“, – sakė Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas. </p>
</blockquote>
<p>Krizė Stačiatikių Bažnyčioje kilo prieš keletą mėnesių, kai dabar kunigų luomui jau nepriklausantys dvasininkai ėmė viešai kvestionuoti Lietuvos stačiatikių bažnyčios poziciją karo Ukrainoje akivaizdoje.</p>
<p>Lietuvos stačiatikiai priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui, o kaip ne kartą aprašė žiniasklaida, Rusijos ortodoksų bažnyčios galva Kirilas, ne tik remia karą Ukrainoje, bet ir laimina karinę ginkluotę ir karius, yra artimas Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkas. Dėl tokių veiksmų pasiūlyta ir jam <a href="/sankcijomis-uzsimojo-net-pries-rusijos-ortodoksu-baznycios-vadova">įvesti sankcijas.</a></p>
<p>Dalis Lietuvos stačiatikių kunigų ėmė kvestionuoti, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios poziciją šiuo klausimu, taip pat, metropolito Inokentijaus pažiūras.</p>
<blockquote>
<p>Galiausiai, minėti kunigai ėmė viešai kritikuoti Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams bei nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.</p>
</blockquote>
<p>Nors Stačiatikių vyskupija paskelbė, kad oficialiai smerkia karą Ukrainoje, ėmė kaltinti nesantaiką užkūrusius dvasininkus sąmokslu[6], į ginčus įtraukta buvo ir Lietuvos valdžia. Apie tai plačiau rašėme <a href="/staciatikiu-vadovas-r-simasiu-apkaltino-keliant-pavoju-lietuvos-visuomenes-stabilumui">čia</a>. </p>
<p>Birželio pradžioje Lietuvos stačiatikių vyskupai kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu tapti savarankiška bažnyčia[7]. Tai dabar primena ir Trakų vyskupas Amvrosijus, trečiadienį kalbėjęs su žiniasklaida.</p>
<p>Jis teigia, kad vyskupija ir toliau sieks nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato.</p>
<blockquote>
<p>„Esu pasirengęs važiuoti ir aiškinti situaciją Lietuvoje“, – sakė jis[8].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau vyskupas teigia, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių situaciją norėtų aptarti ir su valstybės vadovais, tačiau nesulaukia kvietimo, nors premjerė Ingrida Šimonytė dar gegužės mėnesio pabaigoje pažadėjo susitikti su Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovu[9].</p>
</div>
