- Malda „Tėve mūsų“ gali tapti nepriimtina
- Su Dievo lytimi susiję klausimai – seni kaip ir pati religija
- Bijoma nukrypti nuo Šventojo Rašto mokymų
Malda „Tėve mūsų“ gali tapti nepriimtina
Anglikonų Bažnyčia svarsto pakeisti tai, kaip kalbame apie Dievą ir ragina nustoti jį laikyti vyriškos lyties asmeniu. Šią temą į dienos šviesą iškėlė patys dvasininkai, akcentuodami lyčių lygybės klausimus ir pastaraisiais metais ypač aktualias diskusijas dėl lyčiai neutralių terminų vartojimo.
Iniciatyva pradėta reaguojant į vikarės Džoanos Stobart sinodo metu išreikštą pageidavimą atnaujinti informaciją apie „įtraukesnę kalbą“ Anglikonų Bažnyčios pamaldose. Vikarė taip pat pageidauja, kad apie Dievą būtų kalbama „be lyties įvardžių“[1].
Kai kurie anglikonų kunigai jau atliko tokius pakeitimus, pakeisdami žodžius „jis“ arba „jį“ tiesiog „Dievu“. Dalis net atsisakė maldos žodžių „Tėve mūsų“ ir dabar maldą pradeda žodžiais „Tėve ir motina“. Vis dėlto, dauguma tikinčiųjų ir kunigų į tokius pokyčius žvelgia labai nepalankiai bei kalba apie nusižengimą Šventajam Raštui.
Su Dievo lytimi susiję klausimai – seni kaip ir pati religija
„Dievas nėra vyras. Tikrai ne baltasis vyras su barzda, sėdintis ant debesies, kurį, atrodo, taip dažnai įvardijame kaip Dievą“, – sako vikarė Chantal Noppen.
Tuo tarpu profesorė Helen King, sinodo lyčių ir lytiškumo grupės pirmininko pavaduotoja, pripažino, kad su lyčių kalba ir Dievu susiję klausimai kyla jau dešimtmečius, jei ne šimtmečius, nors pažymi tai, kad jie net ir šiandien vis dar sukelia stiprią kitaip religijos pokyčius vertinančiųjų reakciją.
Nors siekis į religines apeigas įtraukti lyčiai neutralią terminologiją gali pasirodyti ekstremaliai liberalus, regis, kad tokiai idėjai iš dalies pritaria ir pati Anglikonų Bažnyčia.
„Krikščionys nuo senų laikų pripažįsta, kad Dievas nėra nei vyras, nei moteris“, – teigia Anglikonų Bažnyčios atstovas spaudai, pridurdamas, kad tikrai nėra planuojama iš esmės peržiūrėti daugelio pamaldų ir pažymėdamas, kad jokių pakeitimų negalima padaryti be plataus masto religinės teisės aktų pokyčių[2].
Dar anksčiau, 2018 m., Kenterberio arkivyskupas Džastinas Velbis teigė, kad Dievas nėra „tėvas“ ta prasme kaip būtų žmogus, o visi kiti Dievo apibūdinimai yra šiek tiek metaforiški. Arkivyskupas tuomet kalbėjo ir apie tai, kad Dievas nėra nei vyras, nei moteris ir yra neapibrėžiama esybė.
Stebėtinai liberalią poziciją rodančią Anglikonų Bažnyčią palaiko Jungtinės Karalystės organizacija „Moterys ir Bažnyčia“, aktyviai pasisakanti už universalesnės kalbos į realigines apeigas įtraukimą.
„Tikimės, kad pasiūlymas netrukus bus pateiktas sinodui, nes manome, kad neteisingas teologinis Dievo kaip išimtinai vyriškos lyties asmens aiškinimas yra daugelį metų tebesitęsiančios moterų diskriminacijos ir seksizmo priežastis“, – teigiama organizacijos pareiškime.
Bijoma nukrypti nuo Šventojo Rašto mokymų
Vis dėlto, galimi pakeitimai net ir pirminėje stadijoje, neabejotinai, susidurs su dideliu tradicionalistų, norinčių ir toliau vartoti tik pačioje Biblijoje užrašytus žodžius bei įprastas maldas, pasipriešinimu.
Didelė dalis kunigų ir pačių tikinčiųjų teigia, kad bet kokie galimi pakeitimai reikštų nukrypimą nuo tradicinio žydų ir krikščionių tūkstantmečių senumo mokymo, be to, tam didele dalimi tikinčiųjų turėtų pritarti Bažnyčios sprendimus priimantis sinodas.
Kunigas, mokslų daktaras Ianas Paulas teigia, kad pakeitimas reikštų pačios Bažnyčios doktrinos atsisakymą, o tai signalizuotų, kad Bažnyčios doktrina tolsta nuo Šventojo Rašto pagrindų.
Kunigas I. Paulas pabrėžia, kad Dievas ne be reikalo vadinamas „Tėvu“ ir negali būti pakeistas į „Motina“ arba nepakeitus prasmės, negali būti neutralizuotas lyties atžvilgiu.
Nepaisant gausios kritikos, kunigas Michaelas Ipgrave'as, Liturginės komisijos, kuri rengia pamaldų formas, pirmininko pavaduotojas, sakė, kad neutralios kalbos projektas prasidės jau šį pavasarį.
Liturginė komisija kartu su kita Anglikonų Bažnyčios institucija, Tikėjimo ir tvarkos komisija, kuri pataria bendriniais teologijos klausimais, ateinančius penkerius metus nagrinės šiuos klausimus. Vis tik, kol kas taip ir neaišku, kas pakeis žodžius „Tėve mūsų“ pagrindinėje krikščionių maldoje[3].