<p><strong>Antradienį pirmą kartą įstatymo lygmeniu buvo sureguliuotas asmenvardžių rašymas dokumentuose, kai šalies prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą. Tačiau tai patiko toli gražu ne visiems, mat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kaipmat stojo į fronto liniją ginti gimtosios lietuvių kalbos.</strong></p>
<p>Tokios prezidento pasirašytos įstatymo pataisos į šalies piliečių asmens dokumentus nuo šiol leis įtraukti ir tokias nelietuviškas raides kaip X, Q, W, kad šalyje gyvenančios tautinės mažumos galėtų savo asmenvardžius rašyti priimtinesniu būdu. Kaip teigė šalies vadovas, buvo siekiama rasti pusiausvyrą tarp valstybinės kalbos savitumo išsaugojimo ir žmogaus teisių gerbiant asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą[1].</p>
<p>Tačiau LVŽS frakcija įžvelgė tokių priimtų įstatymo pataisų grėsmę lietuvių kalbai, todėl net 37 frakcijos Seime nariai antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Anot kreipimosi iniciatoriaus akademiko Eugenijaus Jovaišos, pats KT jau ne kartą yra nustatęs, jog asmenvardžių rašymas ne lietuvių kalba asmens dokumentuose reikštų valstybinės kalbos paneigimą ir iškraipytų piliečių lygybės įstatymui principą.</p>
<blockquote>
<p>Esame priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas įstatymas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą, – sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.</p>
</blockquote>
<p>Anot kreipimąsi pasirašiusių parlamentarų, tokia praktika nėra taikoma nė vienoje iš savo kalbą gerbiančių valstybių, todėl tikimasi, jog KT atsižvelgs į savo pačio ne kartą priimtas nuostatas dėl valstybinės kalbos vartojimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lvzs-1.jpg" alt="LVŽS pasisakymas" /></p>
