Londone vyko protestas dėl paveldimo turto mokesčio pakeitimų
Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkai, sėdintys už traktorių bei sunkvežimių vairo, užtvindė Londono gatves. Protestuotojai pasisakė prieš vyriausybės siūlomus paveldimo turto mokesčio pakeitimus, pagal kuriuos būtų įvestas 20 proc. paveldimo turto mokestis tiems ūkiams, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų (1 199 688 eurų). Nepasitenkinimą reiškiančiųjų tarpe pastebėtas ir tankas[1]. 148 000 ūkininkų taip pat spėjo pateikti elektronines peticijas, reikalaudami, kad mokesčių lengvatos jiems nesikeistų.
Didelį atgarsį sukėlusius pokyčius įgyvendino premjero Kjero Starmerio vadovaujama leiboristų vyriausybė. Manoma, jog dėl pakeitimų šalis gali tapti labiau priklausoma nuo maisto produktų importo. Tačiau vyriausybė šiuo klausimu užima griežtą poziciją:
„Tai sąžiningas ir subalansuotas požiūris”, – tikina jie.
Dalis protestuotojų prabyla norintys kontroliuoti maisto tiekimą ir nuo niekieno nepriklausyti. Dar labiau jie nerimauja dėl savo ūkių ateities. Pastarieji sako:
„Daugumos šeimos ūkių pinigų srautai nėra tokie dideli, kad būtų galima sumokėti tuos mokesčius”. Priduria, esą norint sumokėti paveldimo turto mokestį, reikėtų perpus sumažinti savo ūkį, o iš to, kas liktų, pragyventi nepavyktų.
Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas ramina, jog per ateinančius dvejus metus investuos 5 mlrd. svarų sterlingų į ūkininkavimą ir pertvarkys ūkių planavimo taisykles, kad būtų remiama maisto gamyba. Tuo tarpu paveldimo turto mokestis įsigaliotų nuo 2026 m. balandžio mėn[2][3].
Ūkininkai iš Jungtinės Karalystės baiminasi, kad bus priversti parduoti žemes
Protestuotojai reiškia apmaudą dėl nepakankamos vyriausybės paramos. Jie mano, kad jei įsigalios minėtas mokestis, sekanti karta neturės galimybės perimti šeimos ūkio.
Tiesa, dėmesį protestų metu patraukė ne tik šimtai traktorių. Protestuodamas prieš naująjį paveldimo turto mokesčio planą, į gatves išvažiavo ir šalies simboliu „Union Jack“ papuoštas tankas, simbolizuojantis žemės ūkio bendruomenės pasipriešinimą tam, ką jie vadina grėsme. Judėjimo „Išsaugokime britų ūkininkavimą“ („Save British Farming“) organizuotos eitynės – tai trečioji didelė protesto akcija nuo tada, kai praėjusiais metais kanclerė Rachel Reeves pirmą kartą paskelbė apie prieštaringai vertinamą politiką. Nacionalinė ūkininkų sąjungą (NFU) ragina perkratyti biudžetą ir jų nežaloti. Piktinamasi, kad mokesčių padidinimas sunaikins daugelį šeimos ūkių priverčiant juos parduoti žemę, o, geriausiu atveju – apkarpys gamybos mastus.
Londono protestuotojai nusidriekė nuo centrinės Londono Whitehall aikštės iki Trafalgaro aikštės. Viena iš protesto akcijos organizatorių Liz Webster įspėjo, kad dėl vyriausybės pozicijos gali kilti maisto krizė. Tačiau leiboristų lyderiai neatlyžta. Jų manymu, tokia politika būtina viešosioms paslaugoms finansuoti.
Pastebint gilėjančią takoskyrą tarp politikų ir žemės ūkio bendruomenės, į protesto akciją bandė įsijungti ir aukšto rango politikai. Vienas iš jų – Jungtinės Karalystės reformų partijos lyderis Nigelas Farage, reikalaujantis nutraukti visus „mirties mokesčius“. Apskritai, įvykis sukėlė precedento neturinčią ne tik ūkininkų, bet ir maisto pramonės reakciją. Ūkininkai tikina nepažįstantys nė vieno ūkininko, kuris gautų atlyginimą:
„Jie dirba tik iš meilės“, – sako pastarieji.
Lietuvoje 2024-aisiais vykęs protestas draugėn subūrė per 200 traktorių
2024-ųjų sausio 23 dieną Lietuvos ūkininkai taip pat išriedėjo į gatves. Vilniuje buvo matomos traktorių kolonos. Tąsyk skaičiuota per 200 traktorių. Manoma, kad dėl didėjančių išlaidų, ūkininkavimas tampa vis labiau netvarus, tuo tarpu mokesčių reformos padidina finansinę naštą – ne tik Gerovės valstybėje.
Taigi, pirmadienį Londone vykęs protestas buvo vienas iš daugelio protestų, kuriuos rengia ūkininkai visoje Europoje. 2024 m. Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Belgijos, Italijos ir Graikijos ūkininkai išėjo į gatves, blokavo greitkelius bei traktoriais juosė vyriausybinius pastatus. Nusiskundimų – daug: nuo aplinkos apsaugos ir padidintų degalų mokesčių iki mažėjančių produkcijos kainų. Kyla klausimas: ar JK vyriausybė reaguos, o gal ūkininkams teks protestuoti ilgiau?
Lenkijai pradėjus pirmąsias pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai dienas, ūkininkai sausio pradžioje taip pat išėjo į Varšuvos gatves[4]. Demonstrantai žygiavo su šūkiu „5 x STOP“, turėdami omenyje penkias sritis, kurios neva turi įtakos: Mercosur prekybos susitarimas, Europos žaliasis sandėris, žemės ūkio produktų importas iš Ukrainos, Lenkijos miškininkystės ir žuvininkystės sektorių naikinimas bei Lenkijos ekonomikos problemos. Žinoma, kad Mercosur yra Pietų Amerikos prekybos blokas, įkurtas 1991 m. Asunsjono sutartimi, kurios pilnateisės narės yra Argentina, Brazilija, Paragvajus bei Urugvajus. 2024 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga (ES) ir Mercosur pasiekė laisvosios prekybos susitarimą, panaikinantį apie 90 proc. tarpusavio prekybos muitų. Susitarimas sulaukė kritikos iš kai kurių ES valstybių narių – tame tarpe ir Lenkijos, kuri baiminasi dėl nesąžiningos konkurencijos vietinių ūkininkų atžvilgiu[5].
