Europa sunerimusi: E. Muskas padės įsitvirtinti dešiniesiems?

Norvegijos premjeras susirūpino E. Musko daroma įtaka Europos rinkimams

Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahre Store'as išreiškė savo susirūpinimą vis labiau Europos vidaus politikoje figūruojančio technologijų milijardieriaus Elono Musko daroma įtaka rinkimams. Tą jau pastebėjo ir kitų Europos valstybių lyderiai, o ypatingai – D. Britanijos ir Vokietijos, kur, pastaruoju metu, E. Muskas reiškiasi daugiausiai.

„Man kelia nerimą, kad žmogus, turintis reikšmingą prieigą prie socialinių tinklų ir didelius ekonominius išteklius, taip tiesiogiai dalyvauja kitų šalių vidaus reikaluose“, – Norvegijos visuomeniniam radijui NRK sakė J. G. Store'as^[1].

Tuo metu politikos analizės portalas „Politico“ nurodo, kad tradicinių vertybių gynėjo E. Musko socialinės platformos X (anksčiau vadintos „Twitter“) veikla esą gali tapti „stipriu įrankiu Europos dešiniųjų bei radikalių dešiniųjų grupių propagandai“. Ekspertai pažymi, kad tai gali kelti pavojų demokratiniams procesams, ypač artėjant svarbiems rinkimams Europos šalyse.

Teigiama, kad milijardieriaus veikla gali daryti įtaką Lenkijos prezidento rinkimams pavasarį, Rumunijos rinkimams po Konstitucinio Teismo sprendimų, Čekijos parlamento rinkimams rudenį bei Airijos rinkimams lapkričio mėnesį.

Daug diskusijų sukėlė ir neseniai Musko išreikšta parama Vokietijos dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Be to, pranešama, kad jis planuoja tiesioginį pokalbį per savo platformą X su šios partijos lydere Alice Weidel.

E. Muskas taip pat viešai kritikavo Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį bei Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, o tokie pareiškimai kelia klausimų dėl milijardieriaus politinių ketinimų. Kai kurie analitikai tai sieja su galimais Donaldo Trumpo tikslais šiam tapus JAV prezidentu, ir tai galimai keistų JAV bei Europos šalių santykių dinamiką.

Tačiau vertėtų prisiminti ir dėl kokių priežasčių E. Muskas apskritai pradėjo reikštis šių valstybių vidaus politikos klausimais – štai Vokietijos „atvirų durų“ politiką pačią šalį atvedė greta susinaikinimo ribos, o vokiečiai pradėjo apskritai nebekęsti kitataučių, net jei jie ir sėkmingai integruojasi šalies rinkoje. Dėl imigrantų iš trečiųjų šalių antplūdžio, Vokietija susiduria su didžiuliais teroristinių išpuolių mastais, o pastarasis įvyko prieš pat didžiąsias metų šventes ir pareikalavo ne vienos aukos.

Tuo tarpu dėl JK premjero K. Starmerio sprendimų britai jau kyla nuo sofų, o ypatingai – ūkininkai, kuriems buvo surištos rankos įvedant nepalankias paveldėjimo mokesčių reformas, kurių nesumokėjus dirbama žemė tiesiog atitenka valstybės žinion.

E. Macronas pabijojo, kad per E. Muską europiečiai gali išsirinkti ne tą, ką reikia?

Tuo tarpu į Baltuosius rūmus grįžtančio D. Trumpo dešiniąja ranka tapusį E. Muską jau spėjo sukritikuoti ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas už „tiesioginį kišimąsi“ į pasaulinius rinkimus, įskaitant artėjantį balsavimą Vokietijoje^[2]. E. Macronas, sakydamas kalbą apie Prancūzijos užsienio politiką, išreiškė susirūpinimą dėl E. Musko paramos reakcingiems judėjimams ir Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijai AfD, kuri priskiriama įtariamai ekstremistinei grupei.

E. Musko nuomonės straipsnis Vokietijos laikraštyje, kuriame jis gynė AfD, sukėlė ginčus ir privertė redaktorių atsistatydinti. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė milijardieriaus pažertą kritiką, pabrėždamas demokratinių vertybių atsparumą.

Turtingiausiu pasaulio žmogumi tituluojamas E. Muskas taip pat rėmė ir kitus prieš pernelyg liberalias dogmas nusistačiusius veikėjus, pavyzdžiui, prieš nežabojamą imigraciją kovojantį aktyvistą Tommy Robinsoną, ragindamas jį paleisti į laisvę po to, kai jis buvo nuteistas už teismo nutarties pažeidimą. Be to, E. Muskas kritikavo kraštutinių dešiniųjų Jungtinės Karalystės Reformų partijos lyderį Nigelį Farage'ą, teigdamas, kad Farage'as yra netinkamas vadovauti. Savo ruožtu N. Farage'as atsakė, kad nesutinka su tokiomis E. Musko pažiūromis ir toliau ginsiąs savo principus.

Pastaruoju metu technologijų milijardieriaus veiksmai, siekiant atvesti Europą į doros kelią ir akcentuojant nestabilią politinę situaciją Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, sulaukė ne vieno iš Europos lyderių kritikos. Šie, matyt, bijo, kad atėjo jų eros pabaiga?

Įsižiebė kova tarp E. Musko ir D. Britanijos premjero K. Starmerio

E. Muskas įžiebė tikrą politinę įtampą savo socialinės žiniasklaidos platformoje X paskelbęs apklausą, kurioje klausiama, ar JAV turėtų „išlaisvinti Didžiosios Britanijos žmones iš jų tironiškos vyriausybės“^[3].

Neseniai K. Starmeris pasmerkė milijardierių už „melo ir dezinformacijos“ skleidimą, ypač dėl ankstesnio K. Starmerio darbo vaikų apsaugos bylose, kurį, pasak jo, E. Muskas esą nepagrįstai kritikavo.

Tuo tarpu dar visai neseniai pasklido kalbos apie E. Musko planuojamą skirti finansinę paramą N. Farage'o vadovaujamai Reformų partijai po to, kai Muskas ir Farage'as susitiko Mar-a-Lago, D. Trumpo privačiuose rūmuose. Šio susitikimo metu buvo pranešta, kad Muskas galbūt paaukos iki 100 milijonų dolerių, kad paremtų augantį politinį judėjimą.

Milijardieriaus ir euroskeptiko N. Farage'o santykiai it amerikietiški kalneliai

Šiuo metu labiausiai aptariami E. Musko santykiai su JK Reformų partijos lyderiu Nigelu Farage'u, kuriuos, pastaruoju metu, rodos, perbėgo juoda katė. E. Muskas socialinėje žiniasklaidoje kritikavo N. Farage'ą, sakydamas, kad jis „neturi to, ko reikia“, kad galėtų vadovauti D. Britanijos Reformų partijai. Tačiau vėliau E. Muskas palaikė N. Farage'o pranešimą apie nepilnamečių užverbavimo skandalus Jungtinėje Karalystėje, atsakydamas „taip“ po vaizdo įrašu, kuriame raginama atlikti išsamų nacionalinį tyrimą^[4].

Ginčas kilo po to, kai N. Farage'as atsiribojo nuo įkalinto aktyvisto T. Robinsono ir jo partijos, tvirtindamas, kad „niekada neparduoda savo principų“. E. Musko išsakyta kritika sutapo su pranešimais, kad leiboristai užblokavo nacionalinį verbavimo skandalų tyrimą, o tai paskatino technologijų milijardierių užsipulti ministrą pirmininką K. Starmerį ir kitus pareigūnus, kaltinant juos netinkamu krizės valdymu ir „prisidėjimu prie Britanijos išprievartavimo“.

Verbavimo skandalai, susiję su didelio masto vaikų išnaudojimu tokiose vietovėse kaip Roterhamas ir Telfordas, buvo daugelio tyrimų objektas, o kai kurie atvejai buvo susiję su politiniu jautrumu dėl rasės. Atviri E. Musko komentarai pakurstė tebesitęsiančias diskusijas apie atskaitomybę ir politinę lyderystę D. Britanijoje.