<h2>Stringa vilkikų tiekimo grandinė</h2>
<p>Šalies logistikos ir transporto įmonės skambina pavojaus varpais – trūksta ne tik sunkiasvorių vilkikų vairuotojų, bet ir pačių sunkvežimių. Dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai, stringa naujų vilkikų gamyba, o jų registracijų kiekiai Lietuvoje traukiasi jau nuo kovo mėnesio. Įmonės teigia vis dažniau atsisukančios į trečiųjų šalių darbuotojus, mat Lietuvoje nėra kam dirbti, o net ir surinkus visus lietuvius vairuotojus, išvykusius dirbti į užsienį, ši rinka nebeužsipildytų.</p>
<p>Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas jau kurį laiką stebi nerimą keliančius ženklus, susijusius su gerokai susitraukusia vilkikų gamybos grandine. Anot jo, tą lėmė lustų ir kitų komplektuojamų detalių trūkumas, atsiradęs iš pradžių dėl COVID-19 apribojimų, o nespėjus atsigauti, jau supurtė Rusijos invazija į Ukrainą[4].</p>
<p>P. Drižo teigimu, šios priežastys lėmė ir dar neregėtą krovinių vežimo keliais tarifų šuolį, esą drastiškai didėjo veiklos sąnaudos, sutriko tiekimo grandinės, įvyko pokyčiai transporto rinkos reguliavime. Prognozuojama, kad aukšti tarifai išliks ir visus 2022 metus.</p>
<p>Iššūkių transporto verslui esą kelia ir vasarį įsigaliojusios naujos ES mobilumo paketo taisyklės, dėl kurių ir kyla neapibrėžtumai bei vilkikų gamybos trikdžiai[3].</p>
<h2>Vilkikų gamyba yra gerokai sulėtėjusi</h2>
<p>Logistikos paslaugų bendrovės „Integre Trans“ savininkė bei vadovė Žana Kel teigė, kad vilkikų gamyba yra gerokai sulėtėjusi.</p>
<blockquote>
<p>„2021 metais buvome suplanavę užsakytus vilkikus gauti rugpjūtį, tačiau paskutinį iš jų gavome gruodį. Lygiai tas pats ir su 2022 metais – ketinome praplėsti parką 300 naujų vilkikų. Dalį jų turėjome gauti pirmą ketvirtį, bet pirmuosius gausime tik birželio mėnesį“, – teigė Ž. Kel[3].</p>
</blockquote>
<p>Pasak Ž. Kel, dėl sutrikusios vilkikų gamybos grandinės dalis vairuotojų liko „nei pakarti, nei paleisti“, mat buvo tikimasi, kad reikiami vilkikai šalį pasieks jau pirmąjį metų ketvirtį, todėl buvo nusamdyta daugiau darbuotojų. Tačiau dėl neapibrėžtumo daliai jų šiuo metu yra mokamas minimalus atlyginimas, o kita dalis esą laukia, kol bus sutartos įdarbinimo sąlygos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vilkikai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šaukiasi darbuotojų iš trečiųjų šalių</h2>
<p>Darbuotojų trūkumas Lietuvos transporto sektoriuje jau senokai žinoma „naujiena“, tačiau kuo toliau, tuo daugiau tai pradėjo kelti rūpesčių pačioms įmonėms. P. Drižo teigimu, į lietuvius vairuotojus jau dairytis nebeverta, mat jų rinka „jau išsemta“, todėl derėtų darbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, kad būtų palaikomi Lietuvos tarptautinio kelių transporto sektoriaus esami veiklos pajėgumai[4].</p>
<blockquote>
<p>TTLA duomenimis, net ir įdarbinus visus Lietuvos piliečius, turinčius reikiamos kategorijos vairuotojų pažymėjimus, paklausos užkamšyti nepavyks, mat tokių vairuotojų Lietuvoje yra apie 40 tūkst., o vairuotojų trūkumas kone perpus didesnis – logistikos įmonėms jų reikia maždaug 70 tūkst.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, su sunkvežimių vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Skelbiama, kad bendrai visoje Europoje šiuo metu trūksta maždaug 400 tūkst. vilkikų vairuotojų[5]. </p>
<p>O štai tarp labiausiai dėl sunkvežimių vairuotojų trūkumo kenčia Lenkija (trūksta 124 tūkst. vairuotojų), Jungtinė Karalystė (trūksta 60–70 tūkst.) bei Vokietija (trūksta 45–60 tūkst. vairuotojų).</p>
<p>Teigiama, kad pagrindinės vairuotojų trūkumo priežastys yra menki atlyginimai ir ilgos darbo valandos.</p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad Lietuvos įmonėse dirbantys ir į užsienio šalis gabenantys krovinius vilkikų vairuotojai paprastai uždirba maždaug 2 tūkst. eurų į rankas, o gabenantys automobilius – maždaug 3 tūkst. eurų į rankas.</p>
</blockquote>
<p>Visgi, toks gyvenimo ritmas reiškia, kad vairuotojas bus priverstas gyventi komandiruočių metu, o palyginus menkas atlyginimas dažnai priverčia vairuotojus veikiau pasirinkti darbą užsienio šalyse – juk vis tiek jose praleis didžiąją savo darbo laiko dalį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vairuotojai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Transporto įmonės – ant mirties slenksčio?</h2>
<p>Klausimas dėl transporto ir logistikos įmonių likimo iškilo dar nė nepasibaigus pandemijai ir Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Dėl taikomų sankcijų ir milžiniško degalų kainų šuolio neabejotinai jau nukentėjo ir dar nukentės tos transporto įmonės ir vežėjai, kurie gabena krovinius <a title="Lietuvos laukia sunkūs laikai: dalies transporto įmonių jau tyko „mirtis“" href="/lietuvos-laukia-sunkus-laikai-dalies-transporto-imoniu-jau-tyko-mirtis">tarptautiniais maršrutais</a>.</p>
<blockquote>
<p>Tai reiškia, kad vilkikų vairuotojų laukia taip pat nerimastingi laikai – nors jų ir yra, tačiau įmonės gali bankrutuoti arba optimizuoti darbuotojų skaičių.</p>
</blockquote>
<p>Kovo pabaigoje paskelbti duomenys yra gluminantys – nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos transporto sektoriaus apyvarta sumenko keliomis dešimtimis procentų, o kai kurių įmonių <a title="Lietuvos laukia sunkūs laikai: dalies transporto įmonių jau tyko „mirtis“" href="/lietuvos-laukia-sunkus-laikai-dalies-transporto-imoniu-jau-tyko-mirtis">veiklos apimtys krito</a> net 70 proc.</p>
<p>Tačiau ne tik dėl įvestų sankcijų, bet ir dėl sparčiai brangstančių degalų transporto ir logistikos įmonėms dar ilgai gali būti rūgštu, mat Vyriausybė tiesti pagalbos rankos kol kas dar neketina.</p>
<p>Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, brangstant degalams, dalis su brangimu susijusių išlaidų bus perkeltos į produkcijos kainas, tačiau net ir taip verslas negalės nusikratyti visos jį užgriuvusios naštos ant vartotojų, mat kitu atveju jie paslaugų paprasčiausiai nebepirktų.</p>
<blockquote>
<p>„Yra pavojus, kad įmonių pelnai pradės trauktis. Šioje situacijoje išlošusiųjų tikrai nebus. Vienareikšmiškai. Verslas ir visuomenė tuos kaštus turės dalintis, bet verslas sugers didesnę jų dalį“, – teigė M. Dubnikovas[7].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis priminė, kad brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra, pakuotės bei žaliavos. Dėl šios priežasties gali stipriai nukentėti ir maisto pramonės įmonės, kurioms gali ne tik tekti didinti produkcijos kainas, bet ir peržiūrėti atlyginimų augimą[7].</p>
