<h2>Prieš COP26 – niūrūs perspėjimai dėl klimato ateities</h2>
<p>Jungtinės Tautos (JT) įvertino pasaulio valstybių pateiktus duomenis ir planus kovai su klimato kaita. Vis tik, rezultatai nedžiugina: net jei priemonių būtų imtasi nedelsiant, tai leistų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daug mažesniu mastu nei reikia, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 1,5 °C[1].</p>
<p>Tokiomis niūriomis naujienomis pasidalinta likus vos kelioms dienoms iki klimato konferencijos COP26, kuri šiais metais vyks Glazge ir sutrauks ne tik pasaulio politikos „grietinėlę“, bet ir žiniasklaidos ir aplinkosaugos entuziastų dėmesį. Vis tik, JT Aplinkos programos paskelbta ataskaita optimizmo neskatina: joje teigiama, kad valstybių planai taip ir liko neįgyvendinti, o daugelis jų tebuvo pažadų lygio.</p>
<p>JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia, kad paskelbta ataskaita rodo, jog pasaulis tebejuda klimato katastrofos link:</p>
<blockquote>
<p>„Pasaulio lyderiams ruošiantis COP26, ši ataskaita yra dar vienas griaustinį primenantis signalas pabusti. Kiek dar jų mums reikia?“ – retoriškai klausia jis.</p>
</blockquote>
<p>JT Aplinkos programos metinė ataskaita pateikia duomenis, fiksuojančius atotrūkį tarp šalių išmetamo taršos kiekio ir lygio, reikalingo, kad pasaulio temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5°C. Tai yra vienas esminių 2015-ųjų Paryžiaus klimato sutartimi numatytų uždavinių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jonathan-ansel-moy-de-vitry-jlihwqriybi-unsplash.jpg" alt="JT" /></p>
<h2>Situacijos pakeisti galime ir nebespėti</h2>
<p>Nors pasaulinio lygio aplinkosaugos organizacijos ragina šalis aktyviau įsitraukti į veiksmus, galinčius padėti mažinti taršos mastus, JT teigia, kad net ir aktyviai įgyvendinus ambicingiausius tikslus, mūsų planetos klimatas vis tiek veikiausiai atšils bent 2,7 laipsnio[2].</p>
<p>Anot JT, jei patys naujausi tikslai būtų įgyvendinti, taršos lygis 2030-ais būtų mažesnis nei numatė ekspertų prognozės: sumažėtų 7,5 proc. Tam kad užtikrinti ne didesnį kaip 1,5 laipsnio atšilimą, taršos kiekį reikėtų sumažinti 55 proc. Na, o tam, kad klimatas sušiltų mažiau nei 2 laipsniais, taršos lygis turėtų būti sumažintas 30 proc.</p>
<p>JT Aplinkos programos vykdomoji direktorė Inger Andersen teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Kad būtų bent kokia galimybė apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, turime aštuonerius metus, tam kad beveik perpus sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas“, – sako ji.</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, laiko nėra tiek daug kaip gali atrodyti, o ir valstybių pastangos akivaizdžiai atspindi realaus pavojaus suvokimo stoką.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/matt-palmer-kbtp7dbzhyy-unsplash-1.jpg" alt="Klimatas" /></p>
<h2>Svarbus nacionalinių įsipareigojimų vykdymas</h2>
<p>Paryžiaus sutartį pasirašiusios šalys turi kas penkerius metus teikti naujus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo planus, atsižvelgiant į naujausius duomenis bei globalią situaciją. Dabartiniu metu, rezultatams atsiliepia ir pasaulinė pandemijos situacija. JT duomenys rodo, kad COVID-19 pandemija 2020-ais lėmė beprecedentį taršos sumažėjimą 5,4 proc.</p>
<p>Vis tik, tai menkas pasiekimas, pastūmėtas nedėkingos situacijos. Ekspertai pažymi, kad vis dar esame labai toli nuo ten, kur turėtume būti, o ateities prognozės gali būti dar liūdnesnės nei manyta. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) rugpjūtį paskelbė, kad 1,5 laipsnio atšilimo riba gali būti viršyta jau 2030-ais, o iki šio šimtmečio vidurio Žemės klimatas jau beveik neabejotinai bus šiltesnis[3].</p>
<p>Be kita ko, nerimą kelia ir metano kiekiai atmosferoje. Nors teigiama, kad žmogus gali metano išlakas per metus sumažinti net iki 20 proc., o tai nei žmonėms, nei pramonei nieko nekainuotų, pokyčių tikėtis neverta. Akivaizdu, kad didžioji dalis pasaulio į klimato kaitos iššūkius vis dar žvelgia pro pirštus. Deja, bet kai atsibusime, bus per vėlu.</p>
