„Litgrid“ pasirašė 10 metų sutartį: nuo 2027-ųjų Lietuvos elektros tinkle laukia svarbūs pokyčiai

Elektros perdavimo operatorė siekia mažinti taršą ir apsisaugoti nuo kainų svyravimų

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ žengia dar vieną žingsnį žaliosios energetikos link. Bendrovė pasirašė 10 metų trukmės sutartį, pagal kurią nuo 2027 metų pradžios bus finansiškai apsidraudžiama dėl iki 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos per metus. Šis sprendimas turėtų padėti mažinti bendrovės veiklos taršą ir valdyti elektros kainų svyravimo riziką.

Naujoji sutartis papildo anksčiau pasiektą susitarimą su „Ignitis“, pagal kurį nuo 2026 metų numatyta iki 160 tūkst. MWh žaliosios elektros per metus. Abi sutartys kartu apima iki 260 tūkst. MWh elektros energijos per metus. „Litgrid“ siekia, kad iki 2029 metų visi elektros perdavimo tinkle susidarantys technologiniai nuostoliai būtų kompensuojami naudojant tik atsinaujinančių išteklių energiją.

Pasirašė dešimtmečio sutartį su „Joreta“

„Litgrid“ pranešė sudariusi ilgalaikę finansinę elektros energijos pirkimo sutartį su „E energija“ grupei priklausančia bendrove „Joreta“.

Susitarimas galios 10 metų, o jo vykdymas prasidės 2027 metų pradžioje.

Pagal sutartį numatytas finansinis apsidraudimas dėl iki 100 tūkst. MWh elektros energijos per metus. Ši elektra bus gaminama vėjo elektrinių parke ir tiekiama į tinklą, o jos atsinaujinančią kilmę patvirtins kilmės garantijos.

Toks sprendimas yra dalis bendrovės strategijos palaipsniui didinti žaliosios energijos dalį, naudojamą elektros perdavimo tinklo technologiniams nuostoliams kompensuoti.

Kodėl elektros perdavimo tinkle apskritai atsiranda nuostolių?

Elektros energiją perduodant aukštos įtampos linijomis, dalis jos neišvengiamai prarandama dėl fizinių elektros perdavimo procesų.

Šie technologiniai nuostoliai yra įprasta elektros sistemos veikimo dalis. Kad perdavimo sistema veiktų stabiliai, prarastą energijos kiekį operatorius turi kompensuoti papildomai įsigydamas elektros rinkoje.

Būtent šiam tikslui „Litgrid“ ir perka elektros energiją.

Bendrovės Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis aiškina, kad ilgalaikės žaliosios energijos sutartys leidžia spręsti du uždavinius vienu metu – mažinti veiklos emisijas ir geriau valdyti finansinę riziką.

„Elektros tinkle perduodant energiją susidaro technologiniai nuostoliai, kuriuos „Litgrid“ turi kompensuoti ir įsigyti reikiamą elektros energijos kiekį rinkoje. Ilgalaikės žaliosios energijos sutartys leidžia ne tik mažinti veiklos emisijas, bet ir geriau valdyti elektros kainų svyravimo rizikas“, – sako D. Matelionis.

Jo teigimu, bendrovė nuosekliai didina atsinaujinančių išteklių energijos dalį technologiniams nuostoliams kompensuoti ir artėja prie tikslo visus juos padengti žaliąja elektra.

Elektra ir toliau bus perkama biržoje: kaip veiks naujoji sutartis?

Nors susitarimas sudarytas dėl vėjo elektrinių parke pagamintos elektros, tai nereiškia, kad „Litgrid“ visą sutartyje numatytą energiją tiesiogiai pirks iš „Joreta“.

Pasirašyta finansinė elektros energijos pirkimo sutartis, tarptautinėje rinkoje vadinama „Financial Power Purchase Agreement“ (PPA).

Pagal šį modelį „Litgrid“ technologiniams nuostoliams kompensuoti reikalingą elektrą ir toliau pirks elektros biržoje.

Tačiau sutartyje bus nustatyta fiksuota elektros kaina, o jos ir faktinės rinkos kainos skirtumas periodiškai bus finansiškai išlyginamas tarp sutarties šalių.

Paprastai tariant, toks mechanizmas leidžia sumažinti bendrovės priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų biržoje.

Jeigu rinkos kaina viršys sutartyje nustatytą kainą, finansinio atsiskaitymo mechanizmas padės kompensuoti susidariusį skirtumą. Jei rinkos kaina bus mažesnė, atsiskaitymai vyks priešinga kryptimi.

Tai nėra garantija, kad visos elektros įsigijimo išlaidos visada bus mažesnės, tačiau tokia sutartis suteikia daugiau kainų prognozuojamumo ilgesniam laikotarpiui.

Dvi sutartys – iki 260 tūkst. MWh žaliosios elektros per metus

Naujasis susitarimas su „Joreta“ nėra pirmasis ilgalaikis „Litgrid“ sprendimas, susijęs su žaliosios elektros energijos naudojimu.

Anksčiau bendrovė sudarė ilgalaikę sutartį su „Ignitis“, pagal kurią nuo 2026 metų numatyta iki 160 tūkst. MWh elektros energijos per metus.

Pridėjus naująją sutartį, nuo 2027 metų bendras abiejų susitarimų apimamas kiekis sieks iki 260 tūkst. MWh per metus.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai yra sutartyse numatytos maksimalios metinės apimtys, o ne garantuotas faktiškai pagamintos ar įsigytos elektros kiekis.

Abi sutartys turėtų reikšmingai padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį, naudojamą „Litgrid“ technologiniams nuostoliams kompensuoti.

Kiek tiksliai bendrovė sutaupys dėl šių susitarimų, pranešime nenurodoma. Taip pat neatskleidžiama sutartyje nustatyta fiksuota elektros kaina.

Iki 2029 metų – tik žalioji energija

„Litgrid“ yra užsibrėžusi tikslą iki 2029 metų technologinius elektros perdavimo tinklo nuostolius kompensuoti naudojant tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą.

Tai reiškia, kad bendrovė siekia palaipsniui atsisakyti neatsinaujinančios kilmės energijos naudojimo šiam tikslui.

Dar vienas svarbus įsipareigojimas įrašytas bendrovės strategijoje – iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 50 procentų.

Naujoji sutartis su „Joreta“ yra viena iš priemonių šiems tikslams įgyvendinti.

Vis dėlto bendrovė kol kas nepateikia duomenų, kiek konkrečiai dėl šios sutarties sumažės metinės emisijos.

„Litgrid“ valdo tūkstančius kilometrų elektros linijų

„Litgrid“ yra Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, atsakinga už stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, elektros srautų valdymą ir perdavimo infrastruktūros priežiūrą.

Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. kilometrų oro elektros linijų, daugiau kaip 300 kilometrų kabelinių linijų ir daugiau nei 250 transformatorių pastočių.

Taip pat jos infrastruktūrai priklauso devynios tarpsisteminės linijos ir jungtys su kitomis šalimis.

Tokio masto elektros tinklo eksploatavimas reiškia, kad technologinių nuostolių kompensavimas yra nuolatinė bendrovės veiklos dalis.

Todėl sprendimai dėl elektros įsigijimo, kainų rizikos valdymo ir atsinaujinančios energijos naudojimo yra svarbūs ne tik aplinkosaugos, bet ir ilgalaikio elektros perdavimo sistemos veiklos planavimo požiūriu.

„Litgrid“ akcijos nuo 2010 metų gruodžio 22 dienos įtrauktos į „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. bendrovės akcijų valdo energetikos grupė „EPSO-G“, kurios vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija.

Ką šie pokyčiai reiškia elektros vartotojams?

Naujoji „Litgrid“ sutartis pirmiausia susijusi su elektros perdavimo sistemos operatorės veikla, o ne tiesioginiu elektros tiekimu gyventojams.

Ji nekeičia buitinių vartotojų sudarytų elektros tiekimo sutarčių ir savaime nereiškia, kad nuo 2027 metų pradžios pasikeis gyventojų mokama elektros kaina.

Tačiau ilgalaikiai elektros kainų rizikos valdymo sprendimai gali padėti operatoriui geriau planuoti technologinių nuostolių kompensavimo išlaidas.

Kartu didėjanti žaliosios elektros dalis leidžia bendrovei vykdyti savo aplinkosauginius įsipareigojimus.

Artimiausias svarbus etapas – 2027 metų pradžia, kai pradės veikti naujoji finansinė sutartis su „Joreta“. Tolesnis bendrovės tikslas – iki 2029 metų visus technologinius nuostolius kompensuoti atsinaujinančių išteklių energija, o iki 2030 metų perpus sumažinti veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.