„Lifosa“ sustabdyta: šalies biudžete kiekvieną mėnesį atsivers 2 mln. eurų skylė

Gamyklos uždarymas skaudžiai smogs ir valstybei

Dėl karo Ukrainoje Vakarams plačiu mastu pradėjus taikyti sankcijas Rusijai ir jos oligarchams, skaudaus kirčio neišvengė ir Lietuva – sekmadienį sustabdyta Kėdainiuose veikianti viena iš didžiausių bei moderniausių Europoje trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“. Išjungus sieros rūgšties gamybos cechą, į apmokamas atostogas išleista pustrečio šimto darbuotojų. Kol kas dar nežinia, ar jie turės kur grįžti. Neaišku ir koks likimas laukia likusių gamyklos darbuotojų, kurių iš viso yra per 1 000. Jei ketvirtadienį Seimas nepriims įstatymo išlygų, kurios leistų „Lifosai“ tęsti veiklą ir įmonei vis tik tektų galutinai užsidaryti, valstybės biudžete kiekvieną mėnesį atsivertų 2 mln. eurų skylė. Be to, lifosiečiams plūstelėjus į Užimtumo tarnybą, jų nedarbo išmokoms kiekvieną mėnesį valstybė turėtų skirti maždaug po 95 tūkst. eurų.

Kėdainiuose veikiančioje „Lifosoje“ vidutinis darbo užmokestis yra 4 341,22 eurai^[1], o tai reiškia, kad sustabdžius įmonės veiklą, kaip jau minėta, valstybė kas mėnesį netektų maždaug 2 mln. eurų, mat vien per 2021 metus „Lifosa“ į šalies biudžetą sumokėjo beveik 24 mln. eurų mokesčių^[2].

Bendrovės vadovo Rimanto Proscevičiaus teigimu, kai kurie darbuotojai dar liko dirbti ir atlieka minikonservavimo darbus ir ruošiasi gegužei su viltimi, kad Seimas priims palankias įstatymo pataisas, numatančias, kad sankcijų paveiktoms įmonėms būtų galima paskirti laikinąjį administratorių ir užtikrinti veiklos tęstinumą.

Anot parlamentaro, kėdainiečio Viktoro Fiodorovo, laikinasis administratorius „Lifosai“ galėtų būti paskirtas jau gegužę.

Tačiau jei palankūs sprendimai priimti nebus, ženklius nuostolius patirs ne tik valstybės biudžetas, bet su didelėmis problemomis susidurs ir šalies žemdirbiai. Jie jau pradeda skambinti pavojaus varpais – šalyje pradeda stigti trąšų, o situacija nerami ir visoje Europoje. Jei trąšų stigs, derlius taipogi gali būti prastas, o dėl to galime pristigti ir tam tikrų maisto produktų. Be to, ir motulės gamtos pagalbos pernelyg nesitikima ir jau dabar kai kuriuose Europos regionuose baiminamasi ir galimos sausros^[3].

Sunkūs laikai „Lifosos“ nebenustebins

Sunkmetis „Lifosą“ ištinka jau nebe pirmą kartą. Buvęs ilgametis „Lifosos“ vadovas Jonas Dastikas, šiai gamyklai vadovavęs ilgiau nei du dešimtmečius, atkreipė dėmesį, kad jau ir seniau yra buvę situacijų, kai įmonei teko dirbti „periodiškai“: pavyzdžiui, žmonės du mėnesius dirbdavo, o dar du turėdavo ilsėtis^[4]. Žinoma, ne savo noru. Tačiau net ir tada „Lifosa“ išgyveno ir tvirtais žingsniais žengė toliau.

Tačiau dabar, anot J. Dastiko, kažin ar įmonė atlaikytų, jei vėl tektų dirbti savarankiškai. Mat patirtis rodo, jog anuometinis įmonės savarankiškumas ją privedė tik prie didžiulių skolų ir „didžiulio bankroto“. O štai „Lifosą“ privatizavus „EuroChem Group“, dirbti tapo daug lengviau. Pavyzdžiui, buvusio „Lifosos“ vadovo teigimu, nebereikėjo rūpintis pačiais sudėtingiausiais dalykais kaip antai žaliavų pirkimu ir prekių realizavimu.

Jei įmonei vėl tektų pakartoti mėginimo išgyventi savarankiškai scenarijų, J. Dastikas mano, kad „Lifosos“ likimas „būtų aiškus“, mat tiekėjai iš Maroko ir Pietų Afrikos greičiausiai atsisakytų jai parduoti savo savo žaliavų, kadangi šių šalių įmonės net neturi galimybių konkuruoti su Kėdainiuose įsikūrusios įmonės pagaminamomis trąšomis.

Pats J. Dastikas teigia, kad nors „Lifosa“ galėtų nedirbti ir ilgiau nei kelis mėnesius, o darbuotojai per tą laiką spėtų paatostogauti, tačiau šios įmonės veiklos sustabdymas reikštų, kad Lietuva netektų mažiausiai 70 mln. eurų^[4].

Be to, užsitęsęs darbuotojų poilsis taip pat nebūtinai išeitų į naudą – esą baisu, kad šie nesumanytų pakeisti profesijos, mat įmonei paruošti aparatininkus užtrunka nuo 3 iki 5 metų, o tokių darbuotojų reikia tik „Lifosoje“, tad jei jie pasuktų į kitą sritį, po kurio laiko įmonei vėl pradėjus dirbti, būtų susiduriama su specialistų problema.

Sankcijos paveikė ne vieną įmonę

Naivu manyti ir tai, kad „Lifosai“ taikomos sankcijos paveiks tik šią vienintelę įmonę. Akivaizdu, kad kentės ir daug daugiau kitų verslų, kurie šiai įmonei teikia vienokias ar kitokias paslaugas ar prekes. Tą rodo ir pirminiai įvykiai vos paskelbus apie sankcijas „EuroChem Group“ buvusiam akcininkui Andrejui Melničenkai^[5].

„Dirbdavo pas mus ir statybų, ir montavimo įmonės. Jau jų darbas turbūt sustojo, nes sumokėti jiems nėra kaip. Iš Marijampolės trąšų gamyklos skambino persigandę, nes jie naudodavo mūsų trąšas kaip žaliavą. Skambina ir klausia – kaip gauti? Na kaip? Niekaip. Mes negaminame, tad ir negausite. Sankcijos mums, o dirbti negali gerokai daugiau įmonių“, – teigia buvęs fabriko vadovas.

Todėl galutinė žala valstybei gali būti ir dar didesnė, ji gali neapsiriboti tik iš „Lifosos“ prarandamais milijonais į biudžetą.

Trąšų gamintoja kreipėsi į valstybines institucijas

Tačiau nepaisant sudėtingos situacijos, „Lifosa“ vilties nepraranda. Dar kovo 10 d. šios įmonės vadovai kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, prašydami leisti bendrovei vykdyti būtinus piniginius pervedimus ir išsiaiškinti, kokia tvarka ir terminai galioja finansinių operacijų vykdymui^[8].

Dėl įšaldytų bendrovės lėšų buvo kreiptasi ir į aptarnaujantį banką, kadangi dėl šios priežasties įmonė negali išmokėti atlyginimų net 1030-čiai kvalifikuotų darbuotojų, o taip pat ir socialinio draudimo įmokų bei atsiskaityti už bendrovės funkcijas vykdyti reikalingas paslaugas.

„Lifosos“ vadovas R. Proscevičius kreipėsi ir į socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę, prašydamas pagalbos išlaikant darbuotojų vietas įmonėje.

Pagalbos šiuo sudėtingu metu į Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas bei ekonomikos reikalų komitetus raštu kreipėsi ir bendrovės darbuotojams atstovaujančios organizacijos AB „Lifosa“ profsąjunga ir AB „Lifosa“ nepriklausoma profesinė sąjunga.

Kilus problemoms dėl sankcijų „Lifosai“, buvo net siūlymų nacionalizuoti šią įmonę, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tokie siūlymai teisinėje valstybėje neturi nieko bendro su realybe. Liko vienintelė viltis – sulaukti, kad jau šį ketvirtadienį Seime būtų priimti įstatymo pakeitimai, kurie leistų sankcionuotai įmonei paskirti administratorių. Vadinasi, Lietuvos politikai liko vieninteliai, nuo kurių priklausys tolesnis Kėdainių „Lifosos“ likimas.