<h2>Vasario 16-osios įvykiai, leidę atkurti valstybės nepriklausomybę</h2>
<p>Tikriausiai pasaulyje nėra tautos, kurios istorijoje nėra buvę sudėtingų, permainingų laikotarpių, pakilimų ir nuopuolių, su siaubu bei skausmu prisimenamų dienų, bei džiugių, pergalės akimirkų. Ne išimtis yra ir Lietuva, mūsų tėvynė, kuri nuo pradžių pradžios garsiai skelbė pasauliui apie savo laisvę, savarankiškumą bei nepriklausomybę.</p>
<p>Mūsų šalies istorija permaininga, tačiau tokia, kuria galime didžiuotis. Juk esame turtingi istoriniais įvykiais ir patirtimis, kuriuos net po daugelio dešimtmečių prisimename su skausmu. Kita vertus, didžiuojamės ir džiaugiamės svarbiomis politinėmis, pilietinėmis, žmonių bendrystės bei tikėjimo įkvėptomis pergalėmis.</p>
<p>Tikriausiai būtent tokios pergalės gali būti siejamos su mūsų valstybės kūrimu, o viena svarbiausių datų, kurias minime tiek šiandien ir tikrai minėsime net ir po šimto metų yra Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.</p>
<p>Tai svarbi ir atmintina Lietuvai data, kurią nedirbame, prie namų iškeliame valstybės vėliavą, prisimename, ką mūsų tėvynainiai padarė dėl to, kad gyventume tokioje Lietuvoje, kokioje gyvename šiandien.</p>
<p>Lietuvos valstybės atkūrimo diena, mums lietuviams, svarbi būtent tuo, jog 1918-ųjų Vasario 16-ąją, 20 Lietuvos Tarybos signatarų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą[1].</p>
<p>Jau daugiau nei šimtą metų, ši data minima ir nepaisant bėgančių metų, savo reikšmės nepraranda. Veikiau priešingai, kasmet vis geriau suprantame kokius svarbius pamatus šiuolaikinei nepriklausomai Lietuvai padėjo tie 20 Lietuvai svarbių žmonių, kurie tikėjo, jog Lietuva gali būti laisva ir stipri, nepriklausoma nuo išorės jėgų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dan-marian-stefan-doroghi-ymyfr4uggni-unsplash.jpg" alt="Vilnius" /></p>
<h2>Dvi svarbios datos, kurios visuomenėje dažnai supainiojamos</h2>
<p>Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam save gerbiančiam lietuviui. Tiesa, kad ir kokie pilietiški bebūtume, galbūt kai kurie šią dieną vis dar painioja su kita svarbia, ankstyvą pavasarį minima data – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kurią minime kovo 11-ąją. Abi šios šventės, kartu su Valstybės diena, kurią minime liepos 6-ąją yra trys pagrindiniai mūsų valstybingumo ir pilietiškumo pamatai.</p>
<p>Tiesa, šias datas painiojantiems svarbu atsiminti, jog daugiau nei prieš šimtą metų pasirašytame Vasario 16-osios valstybės atkūrimo akte, šalį atstatanti Lietuvos Taryba pabrėžė, kad atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa[2]. Tuo tarpu, kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.</p>
<p>Iš tiesų, Lietuvos valstybės ištakos siekia daugiau nei 1000 metų, galime didžiuotis, jog gerokai lenkiame kaimynus latvius bei estus, kurie valstybių įkūrimo šimtmetį minėjo 2018-ais. Būtent todėl Lietuvos valstybės atkūrimo diena yra reikšminga kiekvienam lietuviui. Tuomet pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas garsiai paskelbė visiems, jog Lietuva atstato savo laisvę ir nepriklausomybę, atsigręžia į savo demokratinius pamatus, Vilnius vėl tampa pelnyta šalies sostine, o bet kokie priklausomumo saitai su kitomis tautomis nėra teisėti ir pripažinti[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pexels-jovydas-pinkevicius-3113867.jpg" alt="Vilnius" /></p>
<p class="p2">Šis dokumentas buvo pasirašytas ne kur kitur, o Vilniuje, pačioje senamiesčio širdyje, Pilies gatvės 26-ajame name. Jonas Basanavičius vedė ilgas derybas, bandydamas surasti kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų signatarų. Galiausiai, Vasario 16-osios akto tekstą parengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 Tarybos narių. </p>
<p class="p2">Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašė: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis.</p>
<p class="p2">Šis dokumentas tapo įkvėpimo šaltiniu visiems kovojusiems už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, o sovietų valdžiai ši diena ilgą laikė kėlė galvos skausmą. Nors pasirašytą aktą Rusija pripažino po kelių metų pasirašydama Taikos sutartį, draugystė, deja, bet truko trumpai, vos iki 1940-ųjų okupacijos.</p>
<p class="p2"><img src="77_CDN_URL/images/pexels-julia-volk-5273316.jpg" alt="Vėliava" /></p>
<h2>Data, kurią minime tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje</h2>
<p class="p2">Lietuvos valstybės atkūrimo diena kasmet minima iškilmingai ir patriotiškai. Svarbus Vasario 16-osios šventės momentas – pagarbos atidavimas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Dar nuo tarpukario Lietuvoje šventiniuose renginiuose daug dėmesio būdavo skiriama Nepriklausomybės kovų dalyviams – savanoriams. Minėjimuose dalyvaudavo ir šaulių organizacijos nariai, orkestrai, veiksmo fone nuolat skambėdavo tautinės dainos[4].</p>
<p class="p2">Žinoma, tokie susibūrimai nebuvo vertinami palankiai sovietų, kurie bet kokį valstybingumą stengėsi užgesinti. Gimtinėje laisvai paminėti Vasario 16-ąją būdavo sudėtinga, tačiau išeivijos lietuviai dieną atsimindavo ir gyvendami už jūrų marių. Bendruomenės JAV ar kitose Vakarų šalyse aktyviai prisidėdavo prie renginių planavimo, rengdavo koncertus, į viršų kildavo trispalvės. </p>
<p class="p2">Šiandien laikai jau kiti. Kad ir kur gyventume, šią dieną atsimename ir esame laisvi paminėti visi. Vasario 16-oji kaip valstybės atkūrimo arba Nepriklausomybės diena įteisinta 1990-ais, jai suteiktas ir valstybinės šventės statusas.</p>
