<h2>Vyriausybės planai sugriuvo</h2>
<p>Lietuvos valdžios uzurpatoriškas planas nepavyko. Europos Komisija (EK) iš Europos Sąjungos (ES) sanglaudos asignavimo lėšų, skirtų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, vietoje Lietuvos Vyriausybės prašytų 679 mln. eurų sutiko perkelti į Sostinės regioną tik 363,88 mln. eurų[1]. Kitaip sakant, EK Lietuvos valdžiai neleido „apvogti" kitų rajonų ir konstatavusi, kad jau ir taip yra per didelė atskirtis tarp Vilniaus ir regionų, leido sostinei „atriekti“ gerokai mažiau už Vyriausybės prašytą didžiausią leistiną 15 proc. ribą.</p>
<p>EK akcentavo, kad ES narės gauna sanglaudos paramą pagal savo regionų išsivystymo lygį, kuris yra paskaičiuojamas pagal tam tikrus ekonominius ir socialinius rodiklius. Mažiau išsivystę regionai gauna didesnį finansavimą, o labiau išsivystę – mažesnį. Lietuvoje Vilnius yra labiausiai išsivystęs regionas.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau panašu, kad Lietuvos valdžia ir toliau demonstruoja realios situacijos nesuvokimą bei savo godumą ir didžiausius finansinius resursus siekia sutelkti sostinėje.</p>
</blockquote>
<p>Ir tai vyksta tuomet, kai Lietuvos regionai ir taip susiduria su ženkliai mažesniu valdininkų dėmesiu ir gaunamų finansų srautais, o dėl to nukenčia gyventojams teikiamos medicininės ar švietimo paslaugos – rajonuose jau ir taip uždarinėjami ligoninių skyriai bei mokyklos.</p>
<h2>Prašė papildomų milijonų sostinei</h2>
<p>Dar pernai Seimo Europos reikalų komitetas viešai paskelbė, kad Lietuva pateikė siūlymą EK, kad būtų perskirstyti Sanglaudos politikos asignavimai iš Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono į sostinės regioną[2].</p>
<p>Vyriausybės pateiktuose dokumentuose buvo bandyta aiškinti, kad siekiant tolygios Lietuvos pažangos, sostinės regionui reikėtų skirti maksimalią reglamentais leidžiamą lėšų dalį.</p>
<blockquote>
<p>Pasiūlymu buvo siekiama sostinės regionui skirti beveik 700 mln. eurų lėšų dalį, kuri su nacionaliniu bendrafinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai, kaip jau minėta, EK iš ES sanglaudos asignavimo lėšų, skirtų Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, vietoje Lietuvos Vyriausybės prašytų 679 mln. eurų, sutiko perkelti į sostinės regioną tik 363,88 mln. eurų.</p>
<h2>Patenkinus vyriausybės prašymą, būtų smukdomi regionai</h2>
<p>Kad pritarus tokiam Lietuvos vyriausybės prašymui būtų smukdomi Lietuvos regionai, EK įrodinėjo ir EP narys Bronislovas Ropė.</p>
<blockquote>
<p>EP narys pabrėžė, kad sostinės regiono ir likusios Lietuvos (Vidurio ir vakarų regiono) pragyvenimo lygis vis dar labai skiriasi. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui sudaro 117 proc., tuo tarpu likusios Lietuvos – tik 65 proc. ES vidurkio.</p>
</blockquote>
<p>B. Ropė kreipėsi į EK nurodydamas pragyvenimo lygio skirtumų, skurdo rizikos lygio bei demografinių pokyčių rodiklius tarp regionų, įrodančius, kad ES paramos poreikis Vidurio ir vakarų Lietuvoje yra ženkliai didesnis, nei sostinėje.</p>
<p>Kreipimesi B. Ropė ragino Europos Komisiją nepritarti Vyriausybės siūlomam lėšų perkėlimui, kuris, anot europarlamentaro, neišvengiamai sukeltų dar didesnius ekonominės ir socialinės plėtros skirtumus tarp regionų.</p>
<blockquote>
<p>„Europos Komisija atsižvelgė į mūsų pateiktus argumentus ir nurodė Lietuvos Vyriausybei vengti tolesnio skirtumų tarp Lietuvos regionų didinimo bei užtikrinti labiau subalansuotą ir policentrinį visos šalies vystymąsi“, – teigia B. Ropė.</p>
</blockquote>
<p>Į EP bei EK kreipėsi ir Lietuvos piliečiai su peticija, kuria buvo raginama užkirsti kelią Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono gyventojus diskriminuojančiam lėšų perkėlimui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/victor-malyushev-cj8d4ytvofk-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Europos Komisijos atsakas: užkirto kelią šalies plėtros žudymui</h2>
<p>Į situaciją Lietuvoje greitai sureagavo EK. Jos narė Elisa Ferreira pabrėžė, kad tuomet, kai lėšos koncentruojamos labiausiai išsivysčiusiuose poliuose – žudoma šalies plėtra.</p>
<blockquote>
<p>Komisijos narės teigimu, didžiausi lobistai yra didžiuosiuose miestuose, o sanglaudos lėšos skiriamos ne tam. E. Ferreira taip pat pabrėžia, kad dėl tokių valdžios sprendimų kyla rizika, kad pinigai bus prarasti.</p>
</blockquote>
<p>Komisijos pateiktame atsakyme nurodyta, kad priimtas partnerystės susitarimas 363,88 mln. eurų perkelti į Sostinės regioną, t. y. 7,98 proc. pradinio asignavimo Vidurio ir vakarų Lietuvai.</p>
<p>Tad Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vystymui ir pažangai liks didesnė Sanglaudos politikos asignavimų dalis nei numatė Vyriausybė. Bendromis pastangomis regionams išsaugoti daugiau kaip 300 mln. eurų.</p>
<p>Europos Komisija sutinka, kad valstybės narės gali teikti pasiūlymą dėl išteklių perkėlimo tarp regionų turėdamos aiškų pagrindimą.</p>
<p>Tačiau pabrėžė, jog pasiūlymai dėl išteklių perkėlimo tarp regionų yra atidžiai vertinami atsižvelgiant į pagrindinį sanglaudos politikos tikslą – mažinti regionų skirtumus bei netolygumus Europos Sąjungoje ir valstybių narių viduje, kad visur pragyvenimo lygis būtų panašus ir nereiktų geresnio pragyvenimo ieškoti kitoje šalyje ar kitame mieste.</p>
<blockquote>
<p>EK nurodė Lietuvos Vyriausybei vengti tolesnio skirtumų tarp Lietuvos regionų didinimo bei užtikrinti labiau subalansuotą ir policentrinį visos šalies vystymąsi.</p>
</blockquote>
<h2>Vilniaus ir valdančiųjų godumas</h2>
<p>EP Lietuvai atstovaujančio B. Ropės teigimu, tai ne pirmas kartas, kai turtingam sostinės regionui siekiama atriekti didesnę finansų dalį:</p>
<blockquote>
<p>„Kaip žinote, EK valstybėms narėms dėl Covid-19 pandemijos sukeltos krizės skyrė Atsigavimo fondo lėšas, kurias mūsų Vyriausybė numačiusi beveik visas skirti Sostinei – 3,2 mlrd. eurų „nusės“ pagrinde Vilniaus regione, tarsi tik Vilniaus regionas būtų patyręs krizę dėl pandemijos"[3].</p>
</blockquote>
<p>Parlamentaras jau palietė šį klausimą kalbėdamas su valdančiaisiais, tačiau finansų ministrė pateikė tik vieną atsakymą – regionai, kaimas ir taip daug gauna per tiesiogines išmokas žemdirbiams.</p>
<p>B. Ropės nuomone, tai yra absurdiškas argumentas, nes tiesioginės išmokos yra skirtos ne kaimui, o vartotojams.</p>
<p>Pažvelgus į šalies vidinį gyvenimą, galime pastebėti ne vieną atvejį, kai ES paramos lėšos ar kiti finansiniai resursai yra telkiami sostinėje ir kartais dar ir kituose didžiuosiuose miestuose.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau, šalies regionai lieka užmarštyje bei skursta, o iš jų yra atimama ne tik prieiga prie vietoje teikiamų ambulatorinių paslaugų, bet ir prie išsilavinimo. Mažuose miesteliuose bei kaimuose naikinamos ligoninės ir poliklinikos, uždaromos gimnazijos bei pradinės mokyklos, trūksta darbo vietų.</p>
</blockquote>
<p>Kol regionų gyventojai skundžiasi, valdžia nemato problemos. O dalis ekspertų net įžvelgia visiškai priešingą iššūkį ir teigia, kad Lietuvos pasidalijimas į Vilnių ir likusius rajonus kelia pavojų, jog artimiausiu metu sostinė ir aplinkinės savivaldybės liks be finansavimo. </p>
<p>ES parama skaičiuojama būtent dviem regionams: išsivysčiusiam Vilniaus, kurį sudaro Vilniaus apskrities savivaldybės, ir ekonomiškai skurdesniam Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui. Ekspertai sako, kad nerimą kelia struktūrinių fondų padalijimo proporcija: 99 proc. tektų Vidurio ir Vakarų Lietuvai ir tik 1 proc. Vilniaus apskričiai[4].</p>
<p>Manoma, kad sostinės regionui likus be struktūrinių lėšų, didžiausias smūgis būtų ne tiek pačiam Vilniui, kiek kitoms septynioms savivaldybėms, kurios priskirtos šiam regionui. Galima nebent tik naiviai viltis, kad gal būt dabartinės valdžios siekiai daugiau finansinės paramos sutelkti Vilniuje siejami būtent su šių savivaldybių išsaugojimu.</p>
