Siekiama susitarti su Lietuvos valdžia dėl tolesnio baltarusiškų trąšų tranzito
Klaipėdos uosto krovos bendrovė „Birių krovinių terminalas“ (BKT), kuriai tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso 70 proc. akcijų, o likusias 30 proc. valdo Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, siekia susitarti su Lietuvos Vyriausybe dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Klaipėdos uostą atnaujinimo.
Šiuo metu BKT nagrinėja Europos Sąjungos Teisme ieškinį prieš ES Tarybą, kuri priėmė reglamentus, lėmusius Lietuvoje 2022 metų vasarį nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą per uostą. Tačiau bendrovė pasiūlė Vyriausybei taikiai išspręsti ginčą – atsiimti ieškinį mainais į tranzito atnaujinimą, siūlydama sudaryti ribotą politinį susitarimą, panašų į tą, kuris yra taikomas Kaliningrado tranzitui[1].
Toks kompromisas, pasak BKT, leistų sumažinti sankcijų poveikį, atkurti ekonominius ryšius ir prisidėti prie pasaulinio maisto saugumo bei mažinti priklausomybę nuo Rusijos trąšų.
Prašymą atmeta grįsdami susitarimais su ES partneriais
Tačiau premjero atstovas ir Susisiekimo ministras kategoriškai neigia, kad šiuo metu vyksta bet kokios diskusijos dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito atnaujinimo. Jie teigia, jog verslo pasiūlymai nėra valstybės pozicija ir sankcijos bei jų vykdymas yra suderinti su ES ir tarptautiniais partneriais.
ES Teismas gegužės 19 d. atmetė dalį BKT ieškinio, kritikuojančio Europos Komisijos priemones, tačiau nagrinėja toliau kitą ieškinio dalį dėl ES Tarybos reglamentų. Be to, „Belaruskalij“ pradėjo arbitražą prieš Lietuvą, reikalaujant išmokėti daugiau nei 12 mlrd. JAV dolerių dėl tranzito sustabdymo nuostolių.
Iki sankcijų įvedimo per BKT kasmet buvo perkraunama apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, o 2021 m. įmonė uždirbo daugiau nei 16 mln. eurų pelno. Ši situacija išlieka sudėtinga tiek politiniu, tiek ekonominiu požiūriu, nes dėl sankcijų taikymo ir tarptautinių įsipareigojimų atnaujinti tranzitą kol kas nėra realių galimybių.
G. Paluckas šiuo klausimu kategoriškas: tranzito atnaujinti neplanuojama
Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas aiškiai pareiškė, kad šiuo metu Lietuva nesvarsto galimybės atnaujinti Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ tranzito per šalį. Jis pabrėžė, kad Vyriausybėje nėra jokių rimtų ar išsamių diskusijų šiuo klausimu, o dėl sankcijų įgyvendinimo koordinacija vyksta per Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijas[2].
Paluckas taip pat informavo, jog Vyriausybės kanceliarija renka informaciją apie BKT pasiūlymą, tačiau šiuo metu sprendimų ar žingsnių dėl arbitražo ar kitų ginčų neplanuojama. Premjeras dar kartą patvirtino, kad Lietuvos pozicija dėl „Belaruskalij“ tranzito lieka nepakitusi ir atitinka bendrą ES sankcijų politiką.
Vyriausybė skirs pusę milijono eurų advokatams ginčuose su „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“
Lietuvos Vyriausybė ruošiasi skirti daugiau nei pusę milijono eurų advokatų paslaugoms, susijusioms su teisiniais ginčais prieš Baltarusijos kalio trąšų gamintoją „Belaruskalij“ ir Igorio Udovickio kontroliuojamą Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“[3].
Susisiekimo ministerijos pateiktame prašyme nurodoma, kad beveik 327 tūkst. eurų bus skirta už advokatų darbą ginče su „Belaruskalij“ už šių metų sausio–kovo mėnesius, o apie 211 tūkst. eurų – už kovo mėnesį teiktas paslaugas ginče su „Hasenberg“. Šių išlaidų nebuvo numatyta ateinančių metų biudžeto planuose, todėl reikalingas papildomas finansavimas iš Vyriausybės rezervo.
„Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinį arbitražą, reikalaujant 12,09 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo dėl 2022 metų vasarį nutrauktos ilgalaikės krovinių gabenimo sutarties. Bendrovė teigia, kad Lietuvos veiksmai pažeidė 1999 metų dvišalę investicijų apsaugos sutartį.
Tuo tarpu „Hasenberg“ – netiesioginė Klaipėdos uosto Birių krovinių terminalo (BKT) akcininkė – taip pat pradėjo tarptautinį arbitražą, siekdama pagrįsti, jog Lietuva pažeidė investicijų apsaugos susitarimą su Šveicarija. „Hasenberg“ priskaičiuota žala siekia net 15 mlrd. eurų. Iki sankcijų ir trąšų tranzito sustabdymo BKT per metus krovė apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, o I. Udovickis valdo 70 proc. BKT akcijų, tiesiogiai ir netiesiogiai per „Hasenberg“.
Lietuvos savarankiška politika dėl Kaliningrado tranzito sukėlė audras ES
Tuo tarpu dar 2022 metais Lietuva ir Europos Komisija vėl atsidūrė dėmesio centre dėl Kaliningrado tranzito sankcijų aiškinimo – buvo atskleista, kad mūsų šalis veikė savarankiškai, nepaisydama ES gairių. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen aiškiai pareiškė, jog liepos viduryje paskelbtos Kaliningrado tranzito taisyklės atitinka ankstesnius EK nurodymus, tačiau Lietuva apie šį išaiškinimą žinojo dar nuo balandžio mėnesio, bet vis tiek rinkosi griežtą poziciją.
Tokia savarankiška politika ne tik sukėlė įtampą Briuselyje, bet ir padarė Lietuvą nepatikimos partnerės įvaizdį ES viduje.
