<h2>Lietuvos stačiatikių nesutarimus sprendžia prezidento patarėjai</h2>
<p>Penktadienį įvyko Vilniaus-Lietuvos vyskupijos vikaro Trakų vyskupo Ambrosijaus ir Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjų Rido Jasiulionio ir Povilo Mačiulio susitikimas.</p>
<p>Kartu su vyskupu Ambrosijumi į susitikimą Prezidentūroje taip pat atvyko diakonas Konstantinas Pankrašovas ir pasaulietė Valerija Alejeva[1].</p>
<p>Grupelė Lietuvos stačiatikių atstovų siekė patikslinti Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios poziciją, išsklaidyti gandus ir pareikšti daugumos tikinčiųjų nuomonę.</p>
<p>Ortodoksų iniciatyva vykusio susitikimo metu vyskupas Ambrosijus supažindino prezidento patarėjus su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pozicija dėl karo Ukrainoje bei išreiškė visišką lojalumą ir pritarimą savo valdančiojo metropolito Inokentijaus nuomonei.</p>
<p>Susitikime paliestas ir dalies ortodoksų dvasininkų siekis prisijungti prie Konstantinopolio patriarchato. Su prezidento patarėjais diskutavę dvasininkai išreiškė visišką prielankumą likti pavaldiems Maskvos patriarchatui.</p>
<p>Tai rodo ir arkivyskupijos išplatintas kreipimasis, kur atsiskirti siekiančių dvasininkų siekius smerkia per 7 tūkst. pasauliečių bei 61 dvasininkas. Susitikimo penktadienį metu šie kreipimaisi su parašais perduoti Prezidentūros atstovams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/99.jpg" alt="" /></p>
<h2>Patikslinta bažnyčios pozicija</h2>
<p>Kaip skelbia pati Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, susitikimas su prezidento Gitano Nausėdos patarėjais buvo skirtas perduoti prezidentui parašus, surinktus visoje Lietuvoje prie Vilniaus-Lietuvos vyskupijos pasauliečių kreipimosi[2].</p>
<p>Dar susitikimo pradžioje stačiatikių atstovai G. Nausėdos patarėjams perdavė 7 317 parašų, surinktų po Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pasauliečių kreipimusi, taip pat, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkų kreipimąsi, patvirtintą 61 parašu.</p>
<p>Kreipimesi pasauliečiai išreiškė gilų susirūpinimą dėl nepagrįstų kaltinimų Stačiatikių Bažnyčiai Lietuvoje, ir pareiškė visiškai palaikantys Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pozicija, kuris pareiškė besąlygiškai smerkiantis karą ir agresiją prieš Ukrainą.</p>
<p>Pasauliečiai taip pat pasmerkė Bažnyčios skaldymą, ir dar kartą patvirtino savo ištikimybę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai, kuri yra kanoniškai susijusi su Maskvos patriarchatu.</p>
<blockquote>
<p>Be to, kreipimesi valdžios ir visuomenės prašoma užkirsti kelią religinės ir tautinės nesantaikos kurstymui.</p>
</blockquote>
<p>Dvasininkų kreipimesi smerkiami skaldantys kelių buvusių kunigų veiksmai, bei išreiškiama viltis, jog valdžia tęs dialogą ne su atskilėliais, o su Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia.</p>
<p>Primename, kad dalis Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkų dar prieš keletą mėnesių išreiškė nepritarimą Maskvos patriarcho Kirilo pozicijai. Jis atvirai remia Vladimirą Putiną ir jo pradėtą karą Ukrainoje. Dėl to, iškeltas klausimas ir dėl Lietuvos stačiatikių priklausymo Maskvos patriarchatui. </p>
<p>Kilus diskusijoms ir vidiniams ginčams, Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios galva, metropolitas Inokentijus paskelbė, kad smerkia karą Ukrainoje, tačiau teigė, kad atsiskirti sumanę dvasininkai vykdo sąmokslą. </p>
<p>Netrukus į bažnyčios ginčus įsitraukė ir valdžia. Laišku į Konstantinopolio ekumeninį patriarchą Baltramiejų I anksčiau kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė, išreiškusi Lietuvos vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos.</p>
<p>Sužinojęs apie premjerės laišką Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į premjerę klausdamas, kodėl apie bendruomenės likimą kalbama šiai nežinant.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gustavo-sanchez-y33ijdrxncs-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siekiama didesnės nepriklausomybės, tačiau ir toliau rodoma ištikimybė Maskvai</h2>
<p>Susitikimo su prezidento G. Nausėdos patarėjais metu, stačiatikių atstovai aptarė didesnės bažnytinės nepriklausomybės siekį.</p>
<p>Vyskupas Ambrosijus minėjo, kad yra pasirengęs asmeniškai dalyvauti Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Šventojo sinodo sudarytoje komisijoje.</p>
<p>Būtent ši komisija gali svarstyti Lietuvos prašymą pakeisti Vilniaus-Lietuvos vyskupijos kanoninį statusą. Anksčiau teigta, kad kanoninio statuso pakeitimo procesas gali užtrukti net keletą metų.</p>
<p>Tai ilgas laiko periodas, per kurį nesutarimai bažnyčios bendruomenėje gali nesiliauti. Tačiau, į susitikimą su prezidento patarėjais atvykę stačiatikių atstovai ir patys patarėjai vieningai sutarė, kad valdžios kišimasis į religinės bendruomenės reikalus yra nepriimtinas[3].</p>
<div>***</div>
<p>Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.</p>
<p>Neseniai Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia iš kunigų luomo pašalino bendrai pozicijai nepaklususius dvasininkus. Apie tai plačiau rašėme <a href="/maistave-staciatikiu-dvasininkai-pasalinti-is-kunigystes-luomo">čia</a>.</p>
<p>Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.</p>
