<h2>Sprendžiama Lietuvos rusų dramos teatro ateitis</h2>
<p>Lietuvoje sprendžiamas Lietuvos rusų dramos teatro likimas. Jau įvyko pirmasis Kultūros ministerijos suformuotos darbinės ekspertų grupės posėdis, kurio metu buvo sprendžiamas Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo keitimo ir veiklos koncepcijos klausimas[1].</p>
<p>Nors diskusija dėl Lietuvos rusų dramos teatro įsisuko jau ne pirmą kartą, realius galimus pokyčius paskatino vasario mėnesį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. </p>
<p>Šios agresijos fone Lietuvoje vėl prabilta apie tai, kad reikėtų įsteigti naują teatrą, vienijantį visas tautines mažumas bei galutinai nuspręsti dėl pastato, kuriame teatras yra įsikūręs, ateities. </p>
<p>Vykusio susitikimo metu diskusijose dalyvavo kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova, aktorius Valentinas Novopolskis, dramaturgas Marius Ivaškevičius ir kiti teatro meno atstovai.</p>
<p>Posėdžio metu buvo nutarta, jog kitam susitikimui visi šios ekspertų darbo grupės nariai pateiks pasiūlymus dėl teatro pavadinimo.</p>
<h2>Raginimai permainoms atsklido iš meno pasaulio atstovų lūpų</h2>
<p>Raginimus uždaryti dabartinį Lietuvos rusų dramos teatrą, o vietoje jo steigti naują, visas Lietuvos tautines mažumas vienijančią įstaigą, vienas pirmųjų išsakė režisierius Gintaras Varnas.</p>
<p>G. Varnas sako šią idėją siūlęs dar prieš kelerius metus, o ji tampa vėl aktuali stebint Rusijos karo Ukrainoje žiaurumus. Tačiau režisierius G. Varnas jau nuo seno kartoja, kad Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) turėtų būti pervadintas.</p>
<blockquote>
<p>„Reikia mūsų valdžios institucijoms Rusų dramos teatrą pervadinti kitaip, tada jį bus galima transformuoti. Čia nėra jokio antirusiškumo, o antiokupacinis klausimas – tai yra reliktas. Mus okupavo 1940-aisiais, o teatrą įkūrė 1946-aisiais. Galų gale, kiek gali tie lietuviai būti bailiais? Turiu galvoje Lietuvos valstybės biurokratus, kurie sako, kad šito jokiu būdu negali būti… Ir dabar, matyt, bus taip pat. O jeigu, esą Putinas numes bombą dėl to, kad uždarėme Rusų dramos teatrą? Nejuokinkite“, – kalba režisierius[2].</p>
</blockquote>
<p>G. Varnas teigia, kad jau seniai buvo laikas pervadinti šį teatrą, tačiau lietuvių biurokratai yra pernelyg bailūs žengti šį žingsnį.</p>
<blockquote>
<p>„Tą pūlinį reikia išpjauti arba su juo toliau gyventi. Aš siūlau tiesiog išpjauti – tai yra pavadinimo klausimas, kodėl Lietuvoje, Vilniuje, turi būti Rusų dramos teatras?"</p>
</blockquote>
<p>Režisierius teigia, kad šis teatras yra okupacinis palikimas, o Rusijos imperija visuose savo okupuotuose kraštuose steigė savo kultūros taškus. </p>
<p>G. Varnas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Rusų dramos teatras jau virš 30 metų dirba senajame „Pohuliankos“ teatro pastate, kuris yra seniausias teatro pastatas Vilniuje.</p>
<p>Šis pastatas dažnai keitė šeimininkus, o kodėl čia taip ilgai veikia būtent Rusų dramos teatras, iki šiol nėra aišku. </p>
<p>Tiesa, pats G. Varnas neigia, jog yra nusistatęs prieš pačią rusų kultūrą. Jis teigia nemanąs, kad reiktų staiga atsisakyti rusų klasikos kūrinių.</p>
<blockquote>
<p>„Putino karas yra Putino. Rusų klasika – ne prie ko. Nereikia naikinti visos rusų kultūros, jokiu būdu. Tai irgi nesąmonė. Kalbu apie vieną paprastą dalyką, ne apie rusų kultūros naikinimą."</p>
</blockquote>
<p>Teatro pavadinimo keitimo klausimą dar anksčiau inicijavo ir režisierius Jonas Vaitkus, vadovavęs Rusų dramos teatrui 2008–2018 metais.</p>
<p>Jis teigia, kad teatrą norėta pavadinti Lietuvos valstybės tautų teatru, tačiau pavyko užrašyti tik Lietuvos rusų dramos teatras – tautas vienijantis teatras. Jis teigia, kad dabartinį pavadinimą vertina kaip sovietinį palikimą[3].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras Pavelas Lavrinecas mano, kad visuomenėje vis tik nesuvokiamas skirtumas tarp rusų kultūros ir Rusijos[4]. </p>
</blockquote>
<p>Jis teigia, kad Rusų dramos teatras yra Lietuvos kultūros įstaiga, kurioje daugiausia statomi spektakliai rusų kalba, o tai yra tiek, kiek jame yra rusiškumo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/felix-mooneeram-evlkofkq5re-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Valdžia ieško vieningo sprendimo</h2>
<p>Kultūros ministerijos suformuotos darbinės ekspertų grupės posėdžio metu pradėtos diskusijos jau netrukus turėtų duoti rezultatus. Jų metu siekiama prieiti vieningo sprendimo tiek dėl Rusų dramos teatro pavadinimo, tiek dėl pastato ateities, kuriame teatras šiuo metu veikia.</p>
<p>Minėto teatro vadovės Olgos Polevikovos teigimu, Lietuvos rusų dramos teatras yra viena iš nedaugelio kultūros oazių, kurianti kokybišką meninį turinį rusų kalba.</p>
<blockquote>
<p>„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad neseniai atliktas išsamus tyrimas rodo, kad rusakalbiai ir daugelio kitų tautinių mažumų atstovai gyvenantys Lietuvoje, dažnai renkasi žiūrėti, klausyti ir skaityti propagandinę Rusijos žiniasklaidą dėl sentimentų kalbinei aplinkai, o ne dėl ten rodomo turinio“, – sako O. Polevikova[5].</p>
</blockquote>
<p>Pasak jos, Lietuvos rusų dramos teatras jau dabar pranoksta savo pavadinimą ir planuoja pastatymus, kurie būtų ne tik aktualūs visiems, bet ir atlieptų atskirų tautinių grupių interesus.</p>
<blockquote>
<p>„Pristatyti skirtingas tautines kultūras teatro rėmuose buvo ir yra labai svarbus teatro siekis. Inicijuojame festivalį „Mes – Ukraina‘22“, kurio metu žiūrovai turės galimybę iš arčiau susipažinti su Ukrainos dramaturgija, teatru bei aktualiais meniniais reiškiniais. Teatro pavadinimo keitimas gali būti tiek skausmingas, tiek atveriantis naujas galimybes. Darome viską, kad būtų antras variantas“, – tikina O. Polevikova.</p>
</blockquote>
<p>Balandį kultūros ministras Simonas Kairys aptarė teatro pavadinimo keitimo ir veiklos koncepcijos klausimą su Profesionaliojo scenos meno patariamąja taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos atstovais, kitais teatro žmonėmis, tarp jų – ir dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.</p>
<p>Tuomet buvo aptarti keli galimo pavadinimo variantai, kaip jie derėtų su teatro veikla, įstatais, kuriuose įtvirtinti principai, apimantys ne tik rusų, bet ir kitų tautinių bendrijų, tautų dramaturgiją.</p>
<blockquote>
<p>S. Kairys akcentavo tai, jog reikės įvertinti, kaip tarpusavyje derės keli elementai: teatro trupė, repertuaras, įstatai ir pats teatro pavadinimas.</p>
</blockquote>
<h2>Ilga ir didinga teatro istorija</h2>
<p>Lietuvos rusų dramos teatras – didelių tarptautinių ambicijų teatras, kurio šaknys siekia XIX amžiaus klasikinį psichologinį teatrą. Tai vienintelis profesionalus teatras Lietuvoje, kuriame spektakliai rodomi rusų kalba[6].</p>
<p>Apie rusų teatrą pradėta garsiau kalbėti po 1831 metų, kai teatro ir kitų renginių afišos Vilniuje pradėtos spausdinti dvikalbės – lenkų ir rusų kalbomis.</p>
<p>Nuo XIX a. vidurio Vilniuje vaidinta irgi dviem kalbomis – rusų ir lenkų. Tai leido pritraukti daugiau įvairių visuomenės sluoksnių žiūrovų.</p>
<p>Vėliau spektakliai rusų kalba buvo atnaujinti jau 1946 m. Tuo tarpu Lietuvos atgimimo laikotarpiu 1988–1990 m. teatras nesvyruodamas pasisakė už Lietuvos laisvę. Tuo metu jam vadovavo sąjūdiečiai aktoriai Artiomas Inozemcevas, Michailas Jevdokimovas ir Vladimiras Jefremovas.</p>
<p>Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą 1990 m. kovo 11 d. teatras sutiko vaidindamas spektaklį pagal Vladimiro Nabokovo romaną „Kvietimas į ešafotą“, kurį pastatė ukrainiečių režisierius Grigorij Gladij.</p>
<p>Tais pačiais metais teatras pakeitė pavadinimą į Lietuvos rusų dramos teatrą, akcentuojant žodžius „Lietuvos rusų“. Teatras ir jo vadovybė nedelsdama ir vienareikšmiškai parėmė ir priėmė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo faktą.</p>
