<h2>Pertvarka giriama be reikalo?</h2>
<p>Prieš daugiau nei ketverius metus Lietuvos paštas pradėjo svarbią reformą. Tuomet imta įgyvendinti mobiliojo laiškininko projektą[1] – daugelyje kaimo vietovių sunaikinti pašto skyriai, o juos pakeitė tokias pačias paslaugas teikiantys mobilieji laiškininkai. Paštas giriasi, kad dabar paslaugas teikia moderniai, efektyviai ir greitai, tačiau popierinės spaudos leidėjai nei šiai pašto pertvarkai, nei mobiliems laiškininkams kritikos negaili ir kaltina Lietuvos paštą neefektyviai naudojant valstybės pinigus.</p>
<p>Nors paštas teigia, kad mobilieji laiškininkai pasiekia net pačių atokiausių kaimelių gyventojus, mat šiuo metu jie aptarnauja 81 proc. Lietuvos kaimiškų vietovių, vis tik kaimų bei vienkiemių gyventojai dažnai skundžiasi susiduriantys su kitokia realybe, kai nori išsiųsti laišką artimiesiems ar tiesiog pratęsti pasirinkto laikraščio ar žurnalo prenumeratą.</p>
<blockquote>
<p>Tą patvirtina ir asociacijos „Nacionalinė spauda“ leidėjai, kurie teigia, kad susisiekimo ir kultūros ministerijų „Lietuvos paštui“ skiriamos gausios lėšos nėra panaudojamos efektyviai: rajonuose gyvenantys žmonės skundžiasi negalintys pratęsti laikraščių prenumeratų[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mikaela-wiedenhoff-awmcutxl97q-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Moderni paslauga kaimo gyventojų nepasiekia</h2>
<p class="p1">Tačiau mobiliųjų paštininkų paslauga yra itin giriama Lietuvos pašto vadovų.</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Mobilusis laiškininkas – vienas tų projektų, kuriuo labai didžiuojamės", – teigia Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas[3].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Pasak J. Sadausko gyventojų poreikiai kinta, todėl keičiasi ir Lietuvos paštas. Teigiama, kad dar 2017 m., tik išbandžius pirmąsias mobiliojo paštininko paslaugas, kaimo vietovėse ženkliai smuko naudojimasis pašto skyriais.</p>
<p class="p1">Praėjus metams po iniciatyvos pradžios, 12-oje šalies rajonų Lietuvos pašto užsakymu atlikta klientų apklausa parodė, kad net 7 iš 10 žmonių, kurių apylinkėje dirba mobilus laiškininkas, tokią paslaugą rekomenduotų kitų regionų gyventojams, kur tokios paslaugos nėra.</p>
<p class="p1">Praėjusių metų lapkritį atlikta apklausa atskleidė, kad 78 proc. klientų mobilaus laiškininko paslaugą vertina pozityviai. Su klientų teigiamais vertinimais auga ir mobiliųjų laiškininkų skaičius: dabar jų yra 440. Jie aptarnauja beveik 7 tūkst. Lietuvos kaimiškųjų vietovių.</p>
<p class="p1">Mobilūs laiškininkai atvyksta į kliento namus ir suteikia visas įprastas pašto paslaugas: priima išsiuntimui siuntas ir laiškus, prenumeratos užsakymus, įmokas, pristato ir išmoka vietines pinigų perlaidas[4].</p>
<p class="p1">Kaip ir įprastas laiškininkas, mobilusis pristato gautas siuntas ar laiškus, spaudą – dėl šių paslaugų laiškininko išsikviesti nereikia.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/waldemar-brandt-3yrkm8d9vbw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p1">Valstybės valdoma įmonė neužtikrina paslaugų kokybės</h2>
<p class="p2">Lietuvos paštas didžiuojasi savo iniciatyva modernizuoti pašto paslaugas, tačiau net ir šiandien, praėjus ketveriems metams po šios naujovės įdiegimo, panašu, kad paslauga neužtikrinama taip, kaip realiai turėtų būti.</p>
<p class="p2">Lietuvos leidėjų asociacijos „Nacionalinė spauda“ teigimu, „Lietuvos paštas“ vengia spręsti prenumeratos paslaugų problemas, o dėl to kenčia būtent mobiliųjų paštininkų klientai[5]. </p>
<p class="p2">Lietuvos pašto paslaugos neatitinka įmonės deklaruojamos kokybės, o dėl to „Nacionalinė spauda“ kreipėsi tiek į patį „Lietuvos paštą“, tiek į kultūros bei susisiekimo ministerijas.</p>
<p class="p2">Asociacija teigia, kad nuolat blogėja prenumeratos pristatymo gyventojams paslaugos, „Lietuvos paštui“ vien per šių metų sausio mėnesį pateikta daugiau kaip 600 skundų dėl prenumeratos pristatymo.</p>
<blockquote>
<p class="p2">„Susikoncentravę į veiklos „optimizavimą“, „Lietuvos pašto“ vadovai, nuolat didindami paslaugų kainas, neskiria reikiamo dėmesio teikiamų paslaugų kokybei,“ – teigiama leidėjų rašte.</p>
</blockquote>
<h2 class="p2">Atsakomybės neprisiima</h2>
<p class="p2">Klientai skundžiasi, kad leidiniai nepristatomi vieną ar net kelis kartus iš eilės, jie yra pristatomi ne laiku arba vėluoja savaitę ir net daugiau, pristatymas dubliuojasi. </p>
<p class="p2">Popierinės spaudos leidėjams tai ypač opi problema. Jie ne tik patiria nuostolius kompensuodami prenumeratoriams išlaidas už nepristatytus leidinius ar pristatydami juos patys, bet ir susiduria su iššūkiu neprarasti pačių prenumeratorių, kai jie nėra patenkinti prenumeratos pristatymo paslauga ir turi visas galimybes rinktis ranka pasiekiamą beveik nemokamą alternatyvą – žiniasklaidą internete.</p>
<p class="p2">Ypatingai sudėtinga situacija Šiaulių ir Panevėžio regionuose: čia kasdien paštas gauna po keliasdešimt skundų, o situacija negerėja jau nuo praėjusių metų pabaigos.</p>
<blockquote>
<p class="p2">Įdomu tai, kad „Lietuvos paštas“ dėl netinkamai teikiamų paslaugų neatsako: sutartyse su leidėjais nėra numatyta atsakomybės, o visi leidėjų pasiūlymai dėl sutarties pakeitimų yra atmetami.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Dėl to, kenčia tiek leidėjai, tiek ir patys gyventojai, negaunantys žadėtų efektyvių ir itin giriamų pašto paslaugų. Valstybiniu užnugariu besinaudojanti įmonė leidėjams užkrauna ir vis didėjančią finansinę naštą kone kasmet brangindama savo paslaugas[6].</p>
<p class="p1">Kaip praneša asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkė Ineta Stravinskaitė, dabar, kai dėl įvairių veiksnių brangsta popierius, elektra, kuras, taip pat brangsta darbo jėga, Lietuvos spaudos leidiniams 100 proc. brangina leidinių prenumeratos pristatymą miestuose.</p>
