<h2>Būsto rinkos atsigavimas iliustruoja jos tvarumą </h2>
<p>Atėjus neapibrėžtumo laikotarpiams ar prasidėjus globaliems ekonominiams svyravimams, kyla išties daug klausimų, kaip tai paveiks vieną ar kitą sektorių. Tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) sfera į tokius dėsningumus paprastai sureaguoja viena iš pirmųjų[1].</p>
<p>Prieš kelias savaites Rusijai pradėjus kruviną karinę invaziją Ukrainoje, geopolitinė įtampa, kaip žinia, atnešė neapibrėžtumą, dėl to stabtelėjo ir būsto rinka. Tiesa, mus Lietuvoje virusas palietė labiau nei karas, o pandemija šiek tiek padidino atsparumą neapibrėžtumui, todėl rinkos aktyvumas sumažėjo, tačiau visiškai nesustojo. Pavyzdžiui, per pirmąją kovo savaitę Vilniaus pirminėje rinkoje buvo rezervuota 50 būstų. Tai nėra ypatingai didelis rezultatas, bet, palyginimui, per mėnesį nuo karantino paskelbimo pradžios, nebuvo nei vieno pardavimo sandorio apskritai.</p>
<p>Šiam laikotarpiui tęsiantis, niekur nesitraukia klausimas – kas bus toliau? Žinoma, dar anksti daryti kokias nors išvadas, tačiau jau šiandien matyti tam tikri signalai, į kuriuos atsižvelgiant galime prognozuoti, ko laukti būsto rinkoje artimiausius 1–2 metus.</p>
<p>Verta pažymėti, jog svyravimų dar gali būti ir dabar: jie greičiausiai užtruks iki pusės metų ar trijų ketvirčių, bet ilgesnėje perspektyvoje rinka turėtų sulaukti augimo šuolio, o būsto kainos turi tendenciją augti nuolatos.</p>
<p>Tokia prognozė grindžiama keliomis fundamentaliomis prielaidomis, kurios ir nulems artimiausio laikotarpio būsto rinkos dinamiką, ypatingai didmiesčiuose.</p>
<p><strong>„Senos“ kainų augimo priežastys – didėjanti savikaina.</strong> NT įsigijimo sąlygos kol kas tik prastėja, brangsta pagrindinės statybinės medžiagos, todėl tai toliau pūs kainas ir skatins pirkėjus siekti santykinai nebrangiai fiksuoti šiandienines kainas dėl sandorio netolimoje ateityje.</p>
<p><strong>Santaupų saugumas.</strong> Vasarį Lietuvoje stebėjome 14,2 proc. bendrą metinę infliaciją. O tai yra labai didelis skaičius, verčiantis žmones gelbėti pinigus nuo nuvertėjimo ir investuoti į nekilnojamąjį turtą kaip vieną iš saugiausių investicinių klasių. Manoma, kad ši tendencija artimiausiu metu taip pat nesilpnės.</p>
<p><strong>Demografiniai rodikliai. </strong>Šie rodikliai savo tvarumą įrodė ne per dieną ir ne per metus – jie išliks ir toliau: Vilnius ir Kaunas augs, o tai, nors ir didesnio neapibrėžtumo sąlygomis, bus katalizatoriumi minėtų miestų būsto rinkoms.</p>
<p><strong>Konkurencija su fondais.</strong> Vis dažnesniu ir aktyvesniu būsto pirkėjų rinkos žaidėju tampa fondai. Jie sudaro stiprią konkurenciją dėl pasiūlos privatiems pirkėjams, todėl pasiūla, dar ir stabdoma biurokratijos, tampa deficitine. Na, o tai, savo ruožtu, daro spaudimą kilti kainoms.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tierra-mallorca-jxi2ap8dtnc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pergalė Ukrainai – iššūkis mums</h2>
<p>Pasibaigus karui ir ukrainiečiams masiškai grįžtant atstatyti nuniokotos šalies, Lietuvos NT sektoriuje tikriausiai išryškės darbo jėgos trūkumas, dėl ko pabrangs NT projektų savikaina. Tai, beje, yra gan realus scenarijus, kurio amortizavimui labai reikės valstybės institucijų aktyvaus įsikišimo mažinant biurokratiją ir skatinant pasiūlos augimą.</p>
<p>Nors bankai ar tarptautinės finansinės institucijos nenoriai prognozuoja ilgesnio laikotarpio veiksmus, rizika, jog išaugusi palūkanų norma nebeleis būsto pirkėjams pasiskolinti sumai, sutartai preliminarioje sutartyje, vis tik yra.</p>
<blockquote>
<p>Yra tikimybė, kad pauzę darys ir investuotojai, mat gali būti, jog dalis žmonių sustabdys planuotus būsto pirkimus investicijai. Taip pat gali sumažėti investicijų į NT plėtrą srautas, kuris, tikėtina, ilgainiui grįš į savo vėžes.</p>
</blockquote>
<p>Bet kokiu atveju, būsimą NT rinkos dinamikos kreivę kol kas aiškiai nubrėžti yra sunku. Juolab kad aiškumo nėra dar ir globalioje ekonomikoje, tačiau, kas yra svarbi ir gera žinia – šiuo metu euro zonoje ekonominis nuosmukis neprognozuojamas. (Manoma, jog paklausos sumažėjimas būsto rinkoje bus nedidelis bei trumpalaikis, vėliau paklausa gali išaugti, ir netgi labai smarkiai.)</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/towfiqu-barbhuiya-05xccftozn4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Investuoti galima ir mažomis sumomis</h2>
<p>Ne paslaptis, jog kai kurios šalys atrodo labiau pažeidžiamos nei kitos dėl pernelyg didelio kainų augimo ir didelės namų ūkių skolos[2]. Tarp kitko, pažeidžiamumo atžvilgiu ypatingai išryškinamos Liuksemburgas, Švedija, Nyderlandai, Čekija ir Danija. Visgi kyla klausimas: ar turėtume pirkti būstą jau dabar, ar luktelėti galbūt kažkada ateisiančių „geresnių laikų“?</p>
<blockquote>
<p>Paprastai kalbant, namų kainos bėgant metams augo greičiau nei atlyginimai, todėl būsto rinka tapo vis labiau neįperkama. Ir nors dėl koronaviruso vis dar yra daug netikrumo, o nekilnojamojo turto rinka pasirodė esanti labai atspari sudėtingomis aplinkybėmis, niekas, deja, neturi krištolinio rutulio, kuris pasakytų, kokios prognozės turi tendenciją išsipildyti.</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, galime pasidžiauti, jog nuolat kylant investuotojų skaičiui Lietuvoje, išaugo ir didesnio spektro investavimo galimybių poreikis, dėl ko kai kurios investavimo platformos siūlo papildomą investavimo galimybę – nekilnojamo turto pirkimą nuomai[3].</p>
<p>Minėta paslauga, kaip žinia, leidžia investuoti į nekilnojamąjį turtą nuomai ir turtą pardavus uždirbti iš turto vertės prieaugio. (Skirtingai nuo verslo paskolų su nekilnojamojo turto užstatu, tokios investicijos laikomos mažesnės rizikos.)</p>
