Lietuvos nacionalinis muziejus įsivėlė į konfliktą su projektavimo ir statinių techninės priežiūros paslaugas teikiančia uždarąja akcine bendrove „Hidroterra“. Muziejus iš įmonės yra užsakęs ilgalaikių Gedimino kalno tvarkymo darbų projekto parengimą, tačiau siekia nutraukti sutartį, o projektui parengti ketina skelbti naują pirkimą.
Anot muziejaus Inovacinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Vaido Petroko, projektavimo darbai buvo baigti prieš metus – praėjusį rudenį, tačiau įmonės projektuotojai, klasifikuodami darbus, kone visus priskyrė prie tvarkybos, t.y. paveldosaugos darbams. Kilus dvejonių, ar toks klasifikavimas yra teisingas, muziejus kreipėsi į keletą institucijų, kad šios įvertintų projektą. Buvo nustatyta, kad dalis darbų yra ne tvarkybos, o statybų.
Muziejus buvo gavęs leidimą tvarkybos darbams, tačiau statybos darbams jis nėra tinkamas. Kalno, esančio kritinėje būklėje, tvarkymo darbai jau galėjo būti pradėti, tačiau dabar bus vėl nukeliami. Susitarti, kad „Hidroterra” koreguotų projektą, nepavyko, todėl bus ieškomas naujas projektuotojas. Pasak V. Petroko, naujasis rangovas turės parengti projektą, kuriame tvarkybos ir statybų darbai bus atskirti, ir muziejui teks iš naujo kreiptis dėl leidimų išdavimo.
Vedėjas neslėpė, kad dėl šios klaidos muziejus greičiausiai praras 10 mln. eurų europinį finansavimą, skirtą kalno tvarkymui. Negana to, „Hidroterra“ kreipėsi į teismą, reikalaudama iš muziejaus priteisti už projekto parengimą numatytą atlygį, kurio ligi šiol nėra gavę.
Kol kas muziejui reikia laiko nutraukti esamą sutartį, pasiruošti naujiems viešiesiems pirkimams, tad planuojama, jog naujas projektuotojas bus pasirinktas pavasarį, o tvarkymo darbai geriausiu atveju pradėti vasarą.
Kalno būklė kol kas išlieka kritinės būklės, ypač jo pietrytinis šlaitas. „Didžiausią grėsmę kalnui kėlė viršuje esanti aikštelė, ji sutvarkyta, tad iš jos į kalną nebepatenka vanduo, tas pasiteisino. Tačiau didesnis kritulių kiekis vis dar yra labai pavojingas, turime stebėti judėjimus, o į bet kokius įtrūkimus reaguoti išsyk“, – sakė V. Petrokas. Pasak jo, pavojuje yra ir kunigaikščio rūmų pamatas – jis turi būti sustiprintas. „Tai sutvarkius bus galima galvoti apie jų pritaikymą visuomenei, kol kas jie visuomenei neprieinami“, – pridūrė specialistas.
Praėjusiais metais buvo atlikta šiek tiek darbų – sutvarkyta minėta aikštelė, įrengtas kalno apšvietimas, padaryti kai kurie smulkesni darbai. Tačiau jei parama bus prarasta, griūnančio kalno likimas vėl taps neaiškus.
