Po kelerių metų – galimas tūkstančių pedagogų trūkumas
Lietuvos mokykloms artimiausiais metais gali tekti susidurti su itin rimtu iššūkiu – jei nebus imtasi papildomų priemonių, iki 2031 metų šalyje gali trūkti net 6 tūkst. mokytojų. Tokią prognozę pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kuri pabrėžia, kad augantis pedagogų stygius kelia grėsmę sklandžiam ugdymo procesui ir švietimo sistemos stabilumui.
ŠMSM viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, kasmet pedagogines studijas pradeda apie 2 tūkst. žmonių. Iš jų maždaug 1,4 tūkst. renkasi bakalauro studijas, o dar apie 600 į mokytojo profesiją ateina persikvalifikuodami arba įgydami papildomą kvalifikaciją. Vis dėlto realybė rodo, kad į mokyklas dirbti ateina gerokai mažiau žmonių – darbą jose pradeda tik apie 900 absolventų[1].
Pasak viceministro, tokia tendencija išlieka jau ne vienerius metus. Nors šiemet tikimasi sulaukti panašaus arba net didesnio stojančiųjų skaičiaus, vien didesnis susidomėjimas studijomis problemos neišspręs. Ministerija pabrėžia, kad būtina užtikrinti ne tik naujų pedagogų parengimą, bet ir jų motyvaciją likti dirbti mokyklose ilgesnį laiką.
Ministerija pristato priemonių planą: daugiau finansinės paramos, lankstesnė karjera ir mažiau biurokratijos
Siekdama sustabdyti augantį pedagogų trūkumą, ŠMSM pradeda įgyvendinti 2026–2028 metų priemonių planą. Jame numatytos kompleksinės priemonės, apimančios visą pedagogo kelią – nuo studijų pasirinkimo iki darbo sąlygų gerinimo ir profesinės karjeros galimybių.
Ministerija planuoja didinti finansinę paramą pedagogikos studentams, plėsti paramos priemones būsimiems pradinių klasių mokytojams, skatinti studentų praktiką mokyklose ir sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms, nusprendusiems persikvalifikuoti bei ateiti į švietimo sistemą iš kitų profesinių sričių.
Taip pat numatoma supaprastinti įsidarbinimo procesą, mažinti administracinę naštą mokytojams ir suteikti daugiau lankstumo profesinėje karjeroje. Ministerija tikisi, kad teisės aktų pakeitimai leis greičiau pradėti dirbti mokyklose, o geresnės darbo sąlygos padės išlaikyti pedagogus sistemoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas toms specialybėms, kuriose mokytojų trūkumas jau dabar yra didžiausias.
Viceministro teigimu, tik visų šių priemonių visuma gali padėti pakeisti dabartinę situaciją ir užtikrinti, kad ateityje mokykloms nepritrūktų kvalifikuotų specialistų.
Pedagogų amžius auga, o mokytojų trūkumas kasmet didėja
Ministerijos statistika rodo, kad mokytojų trūkumas Lietuvoje didėja sparčiai. Jei 2023 metais mokykloms trūko apie 150 pedagogų, tai 2024 metais šis skaičius išaugo iki 350, o praėjusiais metais jau siekė apie 600. Tokia tendencija, anot ŠMSM, rodo, kad problema tampa vis aktualesnė.
Prie situacijos prisideda ir senstanti pedagogų bendruomenė. 2022 metais 55 metų ir vyresni mokytojai sudarė 42 proc. visų šalies pedagogų, o pernai ši dalis išaugo iki 45 proc. Tai reiškia, kad artimiausiais metais vis daugiau mokytojų pasitrauks iš darbo rinkos dėl amžiaus, o juos pakeisti bus vis sudėtingiau.
Būtent dėl šios priežasties profesinės sąjungos dar šių metų vasarį paragino valdžios institucijas kuo skubiau parengti nacionalinę programą, skirtą mokytojų pritraukimui ir išlaikymui švietimo sistemoje. Profesinių sąjungų atstovai taip pat ragino stiprinti pedagogų profesinį saugumą, aiškiau apibrėžti tėvų, mokinių ir ugdymo įstaigų vadovų atsakomybę bei didinti mokytojo profesijos prestižą.
Ministerija tikisi, kad naujasis 2026–2028 metų veiksmų planas taps pirmuoju žingsniu sprendžiant ilgus metus besikaupusią problemą ir padės užtikrinti, kad ateityje Lietuvos mokykloms nepritrūktų kvalifikuotų mokytojų.
