Teigė darbe jautusi spaudimą ir nusivylusi institucijų reakcija
„Kaip tu, žmogus, gali jaustis? Tada tiesiog supranti, kad čia veikia sistema ir tai yra tik tavo vieno kova su vėjo malūnais.“ – tokiais žodžiais buvusi Lietuvos įtraukties švietimo centro darbuotoja Katažina Vilkauskienė apibūdina situaciją, kuri, jos teigimu, prasidėjo kaip konfliktas darbovietėje, tačiau vėliau virto nusivylimu visa institucine sistema.
Dienraščiui lrytas.lt moteris viešai prabilo apie, jos manymu, patirtą spaudimą darbe, konfliktus su įstaigos vadovybe bei nesėkmingus bandymus sulaukti pagalbos iš atsakingų institucijų. Tuo metu tiek Valstybinė darbo inspekcija (VDI), tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tvirtina, kad mobingo požymių nustatyta nebuvo[1].
K. Vilkauskienė pasakojo, kad į VDI kreipėsi dėl galimai patiriamo psichologinio spaudimo, tačiau tuo pačiu metu esą jautė vis didesnį spaudimą palikti darbą. Pasak jos, net ir pradėjus oficialų tyrimą situacija negerėjo, o ilgainiui ji pradėjo matyti ne tik asmeninį konfliktą su vadovybe, bet ir platesnę problemą.
Anot buvusios darbuotojos, didžiausią nusivylimą sukėlė tai, kad institucijos, į kurias ji kreipėsi pagalbos, jos teigimu, taip ir neįsigilino į situaciją iš esmės. Ji tikino supratusi, kad darbuotojai, keliantys nepatogius klausimus, dažnai lieka neišgirsti.
„Jeigu aš dar pirmame etape galvojau, kad tai yra tik mūsų institucijos problema arba mano ir vadovės neišspręsta situacija, tai po to, kai kreipiausi į ministeriją su intencija išsiaiškinti, kiek darbų tikrai yra stabdoma ministerijos, o kiek tai yra direktorės pramanai, ir kai nesulaukiau realios pagalbos, supratau, kad tai yra sisteminė problema. Panašu, kad darbuotojas nelabai kam rūpi – ypač, kai kelia nepatogius klausimus“, – dienraščiui lrytas.lt kalbėjo ji.
Moteris taip pat kritikavo VDI atliktą tyrimą. Pasak jos, kiekviena situacija buvo vertinama atskirai, neanalizuojant bendro konteksto, o dalis aplinkybių apskritai liko neįvertintos. Vienu skaudžiausių momentų jai tapo pasiūlymas išeiti iš darbo abipusiu susitarimu bei pasiūlyta šešių mėnesių išeitinė kompensacija.
Centro vadovė konfliktą aiškina darbo kokybės problemomis
Į viešai išsakytus kaltinimus sureagavo ir Lietuvos įtraukties švietimo centro vadovė Sigita Valantiejienė. Ji teigė, kad darbo santykiai su K. Vilkauskiene iš pradžių buvo grindžiami profesionalumu bei dalykišku bendradarbiavimu, tačiau vėliau pradėjo ryškėti problemos dėl darbo kokybės, terminų laikymosi ir padalinio mikroklimato.
Pasak centro vadovės, darbuotojai buvo sudarytos palankios sąlygos profesiniam augimui – suteiktos galimybės dalyvauti kvalifikacijos renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, derinti darbą su studijomis bei dirbti mišriu būdu. Vis dėlto, anot jos, ilgainiui problemų kilo ne tik dėl darbo rezultatų, bet ir dėl darbuotojų atmosferos padalinyje.
„(…) Esant požymių dėl sisteminių K. Vilkauskienės darbo kokybės ir terminų laikymosi trūkumų bei K. Vilkauskienės vadovaujamo padalinio darbuotojams pradėjus kreiptis dėl prastėjančio padalinio mikroklimato (K. Vilkauskienės vadovavimo laikotarpiu padalinį paliko apie 50 proc. darbuotojų), greta tobulėjimo galimybių, buvo ieškoma ir kitų sprendimų, kaip gerinti K. Vilkauskienės darbo kokybę, įskaitant vadovavimą padaliniui“, – aiškino S. Valantiejienė.
Centro vadovė nurodė, kad galiausiai darbuotojai buvo pasiūlyta nutraukti darbo santykius abipusiu susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį. Ji taip pat patvirtino, kad K. Vilkauskienei buvo išmokėta šešių mėnesių išeitinė kompensacija, suteikta rekomendacija bei pažyma apie jos vestus mokymus centre.
Ministerija ir VDI teigia, kad mobingo požymių nenustatyta
Tuo tarpu savo komentare ŠMSM nurodė neturinti duomenų apie Lietuvos įtraukties švietimo centre nustatytas mobingo apraiškas. Ministerija pažymėjo, kad buvusios darbuotojos skundas ministerijoje nebuvo užregistruotas, o centro vadovė susitikimų metu buvo kalbėjusi apie iššūkius tam tikrose veiklos srityse bei nepasiektus rezultatus.
Savo ruožtu VDI patvirtino atlikusi patikrinimą dėl galimai taikomo psichologinio smurto, tačiau pabrėžė, kad surinktų įrodymų nepakako vienareikšmiškai konstatuoti mobingą. Inspekcijos teigimu, tarp darbuotojos ir centro vadovės kilo nesutarimų dėl darbo organizavimo, lūkesčių bei darbinių situacijų vertinimo, tačiau tai savaime nėra laikoma psichologiniu smurtu.
„(…) VDI atstovai atsiųstame komentare patvirtino, kad Lietuvos įtraukties švietimo centre buvo atliktas patikrinimas dėl galimai taikomo psichologinio smurto. Tačiau, įvertinus visą patikrinimo metu gautą medžiagą, VDI esą negavo pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai ir be jokių pagrįstų abejonių konstatuoti, kad S. Valantiejienė K. Vilkauskienės atžvilgiu taikė psichologinį smurtą“, – nurodė institucija.
VDI taip pat pažymėjo, kad praktikoje psichologinį smurtą darbo aplinkoje įrodyti yra sudėtinga, nes tam būtini aiškūs ir neabejotini įrodymai. Institucijos duomenimis, 2025 metais administracinio nusižengimo protokolai dėl psichologinio smurto buvo surašyti tik dešimčiai įmonių vadovų.
Sungaila: įtraukties centras pats turi būti pavyzdys darbuotojams
Į šią situaciją kaipmat sureagavo ir pedagogų bendruomenė. Štai Lietuvoje žinomas biologijos mokytojas Paulius Sungaila teigė, kad viešai nuskambėjusi buvusios Lietuvos įtraukties švietimo centro darbuotojos Katažinos Vilkauskienės istorija, jo vertinimu, kelia rimtų klausimų dėl pačios įstaigos vadovavimo kultūros[2].
Pedagogas priminė, kad Lietuvos įtraukties švietime centras turėtų būti institucija, padedanti mokykloms kurti saugią ir įtraukią aplinką vaikams, konsultuojanti mokytojus bei švietimo specialistus. Pasak jo, tokia įstaiga turėtų ne tik kalbėti apie pagarbą žmogui, pagalbą ir saugumą, bet ir pati būti šių vertybių pavyzdžiu savo vidinėje kultūroje.
P. Sungaila atkreipė dėmesį į K. Vilkauskienės pasakojimą apie, jos teigimu, patirtą spaudimą darbe, sudaromas komisijas, stringančius darbus bei ribojamas profesinio augimo galimybes.
„Jeigu įstaiga moko mokyklas, kaip kurti saugią aplinką vaikams, ji pati turi būti pavyzdys, kaip kuriama saugi aplinka darbuotojams. Ir čia atsiranda didžiausias disonansas. Į akis krenta šios įstaigos vadovavimo kultūra. Vadovas atsiskleidžia ne tada, kai reikia dalyvauti konferencijoje ar pristatyti įtraukties viziją. Vadovas atsiskleidžia, kai įstaigoje atsiranda nepatogus žmogus. Kai kažkas drąsiai nepritaria, nepatogiai paklausia“, – komentavo P. Sungaila.
