<h2>LEZ vis labiau populiarėja tarp vietinių investuotojų</h2>
<p>Kol vieni šalies verslai vis dar stojasi ant kojų siekdami atitaisyti pandemijos padarytą žalą, Lietuvos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) gali pasigirti net ikipandeminį lygį viršijusiu pelnu ir naujai pritrauktais investuotojais. Nauji investuotojai ne tik didina miestų patrauklumą, bet ir sukuria naujas darbo vietas darbuotojams. Visgi, nors LEZ'ai ir fiksuoja rekordinius pelnus, vienareikšmiškai negalima teigti, jog čia esančiose darbovietėse dirbantys darbuotojai gyvena geriau.</p>
<p>Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentė Lina Mockutė pastebėjo teigiamą tendenciją šalyje – pavyzdžiui, jei anksčiau prabilus apie LEZ vyravo pozicija, jog šios zonos yra sukurtos labiau orientuotis į užsienio investuotojus, tai dabar galima pastebėti, kad jose sparčiai kuriasi lietuviško kapitalo bendrovės[5].</p>
<blockquote>
<p>Nors ir netrūksta užsienio investuotojų, vietinių žvilgsniai taipogi vis labiau krypsta į LEZ. Štai Akmenės LEZ jau veikia „VMG Grupė“, Panevėžio LEZ kuriasi paslaugas ir komponentus baldų pramonės įmonėms teikianti UAB „Elastas“, Kauno LEZ – „Brolis Timber“, nekilnojamojo turto vystytojai „SIRIN“, „EIKA“, „Rees“, Šiaulių LEZ – „Vilmers“ ir kt.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mockute.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pasiektos rekordinės apyvartos</h2>
<p>LEZ nauda net neverta abejoti – jose ne tik kuriamos naujos darbo vietos, vystomi plėtros projektai, bet ir prisidedama prie Lietuvos BVP ir ekonomikos augimo. Didesni darbo užmokesčiai ir apyvartos reiškia, kad daugiau mokesčių suplaukia ir į valstybės biudžetą. </p>
<blockquote>
<p>Skelbiama, kad per 2021 m. Lietuvoje veikiančios LEZ pademonstravo rekordinius skaičius. Štai vien Klaipėdos LEZ 44-ios investuotojo statusą turinčios bendrovės pasiekė bendrą 1,22 mln. eurų apyvartą. Nepaisant praėjusiais metais fiksuotam žaliavų kainų augimui ir bendrovių atsistatymo po pandemijos procesui, bendras Klaipėdos LEZ įmonių eksportas pernai siekė net 594 mln. eurų ir buvo 24 proc. didesnis nei 2020-aisiais[5].</p>
</blockquote>
<p>Klaipėdos LEZ veikiantys investuotojai sumokėjo ir rekordinę, 75 mln. eurų siekiančią sumą mokesčių (Sodros, PVM ir GPM), o tai yra net 17 proc. daugiau nei užpernai[3]. </p>
<p>Neatsiliko ir kitos šalies LEZ.</p>
<p>Štai Kauno LEZ per praėjusius metus pritraukė 233 mln. eurų tiesioginių investicijų, o joje nusprendusios įsikurti įmonės papildomai planuoja sukurti dar 1 600 darbo vietų greta jau dirbančių ar suplanuotų įdarbinti 6,2 tūkst. Per šiuos ir praėjusius metus buvo subnuomota per 50 ha žemės sklypų plyno lauko investuotojams: „Press Glass“, „Eika asset management“, kurios vystomose patalpose įsikurs Vokietijos farmacijos distributorė „Tamro Baltics“.</p>
<p>Dar visai neseniai Kauno LEZ veikiančių įmonių gretas papildė ir „YIT Lietuva“ užbaigtos net 36.000 kv. m. ploto baldų gamyklos pastato statybos[4]. Šiame pastate bus gaminama baldų įmonės produkcija ir sandėliuojamos gamybai reikalingos žaliavos.</p>
<p>Akmenės LEZ nuo 2019 m. gali pasigirti pritraukusi daugiau kaip 250 mln. eurų investicijų, o 2021 m. investicijos su Akmenės LEZ susijusiai susisiekimo ir inžinerinei infrastruktūrai tobulinti viršijo 7 mln. eurų. Tuo tarpu dar šiemet savo duris atvers ir naujas fabrikas „VMG Akmenės baldai“, taip pat sukursiantis kelis šimtus naujų darbo vietų[5].</p>
<p>Asociacija praneša, kad išaugusi apyvarta buvo fiksuojama ir Panevėžio LEZ veikiančiose įmonėse. Pavyzdžiui, lyginant 2020–2021 metus, buvo pastebėta, kad įmonių apyvarta išaugo 32 proc., o pelnas – 58 proc.</p>
<p>Čia jau baigta statyti „AQ Wiring systems“ gamykla, baigiamas išplėsti „Ekornes Lithuania“ gamybos ir distribucijos centras, vyksta modernios kepyklos „AR maistas“ statybos. Artimiausiu metu planuojama „Arginta Engineering“ plėtra, o „Gedsta NT“ startuos su pastato nuomai statybomis.</p>
<h2>Sėkmingai išnaudojamas Lietuvos potencialas</h2>
<p>Šiaulių LEZ sėkmingai startavo projektas „DPD“ logistikos centras kartu su „BSP (statytojais)“, taip pat suplanuota net 40.000 kv. m. gamykla „Vilmers“.</p>
<p>O štai Kėdainių LEZ kuriasi nauja korporacija „PonBike“, 12,7 ha plote statysianti dviračių surinkimo gamyklą.</p>
<blockquote>
<p>Teigiama, kad šios LEZ gali būti puikiai išnaudojamos dabartiniame kontekste, kai dėl Europos ir JAV įtemptų santykių su Kinija matomos galimybės tarptautinėms kompanijoms perkelti savo gamybinius projektus iš Kinijos į Europą.</p>
</blockquote>
<p>Investuotojus siekia pritraukti ir Marijampolės LEZ, siūlanti beveik 10 ha teritoriją, kurioje įrengti inžineriniai tinklai bei kita infrastruktūra ir sudarytos galimybės plėtoti geležinkelio vėžę. Nepaisant to, kad 87 proc. savo ploto Marijampolės LEZ jau yra išnuomojusi, industrinėse teritorijose ji ruošia daugiau kaip 12 ha LEZ sklypų masyvą, praneša LAFEZ.</p>
<blockquote>
<p>Asociacija taip pat neketina pamiršti ir vidutinių bei smulkesnių investuotojų – Marijampolės ir Lietuvos regionų nekilnojamojo turto paslaugų spektrą ruošiasi papildyti ir tipinėmis gamybinėmis patalpomis.</p>
</blockquote>
<h2>Kauno LEZ – tarp sparčiausiai besivystančių zonų Baltijos šalyse</h2>
<p>Tarp visų šalyje veikiančių LEZ bene labiausiai praėjusiais metais sužibėjo Kauno miesto vardas. Skelbiama, kad ši teritorija išsiskiria ir pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų skaičiumi, o jos Kauno LEZ sudaro net apie 70 proc.[7]. Visgi, miesto LEZ patrauklumas neatėjo „iš niekur“. Kauno LEZ valdančios bendrovės direktorius Vytautas Petružis teigia, kad investicijas lemia infrastruktūros patrauklumas, kam pastaruosius metus čia ir buvo skirta daug dėmesio ir investicijų.</p>
<p>Nepaisant galybės sukurtų naujų darbo vietų, džiaugtis gali ir milijonais papildomas šalies biudžetas. Pavyzdžiui, per 2021 m. Kauno LEZ valdančios bendrovės klientai sumokėjo 47,4 mln. eurų su darbo santykiais susijusių mokesčių (GPM ir Sodra), o nuomininkai – dar 9 mln. eurų[7].</p>
<blockquote>
<p>Bendrai per 2020–2021 m. ši sumokėtų mokesčių dalis siekia 71,7 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Kauno LEZ skelbia, kad bendrai yra pritraukusi 47 užsienio ir vietos investuotojus, veikiančius paslaugų ir gamybos sektoriuose ir taikančius pažangius technologinius sprendimus. Nuo tada, kai 2005 m. atėjo pirmasis investuotojas, Kauno LEZ teritorijoje buvo sukurta daugiau kaip 7 800 darbo vietų, veikia per 100 įmonių ir pritraukta daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų tiesioginių investicijų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kaunolez1.jpeg" alt="" /></p>
<h2>Vidutinį atlyginimą viršijantys vidurkiai</h2>
<p>Kai kurios Lietuvos regionuose esančiuose LEZ veikiančios įmonės savo rekordinėmis apyvartomis linkusios pasidalinti ir su darbuotojais, todėl moka gerokai didesnius darbo užmokesčius nei šalies vidutinis atlyginimas (šiuo metu jis siekia 1 087,4 Eur į rankas[8]). Visgi, tokia praktika vadovaujasi ne visos įmonės, o į paprastas, didelės kvalifikacijos nereikalaujančias pozicijas pretenduojantys darbuotojai taipogi negali pasigirti dideliais už darbo santykius gautais užmokesčiais.</p>
<p>Kaip pavyzdį imant kelias LEZ veikiančias bendroves, buvo imtas rekvizituose jų nurodytas vidutinis darbo užmokestis 2022 m. gegužę.</p>
<p>Štai UAB „Brolis Timber“, kuriame dirba 17 darbuotojų, jis siekė 4 644,69 eurus ant popieriaus[9]. UAB „Eika“, kurioje dirba 103 darbuotojai, vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus – 3 818,29 eurai[10], o UAB „Press Glass“ (dirba 82 asmenys) – 1 867,76 eurai[11].</p>
<p>Visgi, žvelgiant į darbo skelbimuose galimų rasti pozicijų, ieškomų darbui Kauno LEZ, atlyginimus, šie nė nesiekia vidutinio darbo užmokesčio šalyje lygio. Žinoma, pozicijos – nereikalaujančios didelės kvalifikacijos. </p>
<p>Darbo skelbimų puslapyje galima rasti ir AB „ACC Distribution“, įsikūrusios Kauno LEZ, darbo skelbimą, kuriame ieškomas sandėlio darbuotojas darbui pamainomis. Jam siūlomas 750–900 eurų atlyginimas į rankas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-89.png" alt="" /></p>
<p>Darbą pasirengimo gamybai inžinieriui Kauno LEZ siūlo ir UAB „Axis“. Darbo skelbime nurodoma, kad tokio darbuotojo atsakomybėje bus užtikrinti sklandų gamybos linijų darbą ir gaminių kokybę, šalinti smulkius gedimus ir prižiūrėti įmonės gamybos įrenginius, užtikrinti nepertraukiamą gamybą. Už šį darbą siūlomas 920 eurų siekiantis atlygis. Tiesa, skelbime nenurodoma, ar jis jau į rankas, ar tik ant popieriaus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-90.png" alt="" /></p>
