<h2>Neramios dienos jau beldžiasi į transporto įmonių duris</h2>
<p>Dėl karinių veiksmų Ukrainoje Rusijai ir Baltarusijai įvedus sankcijas, nukentės ir Lietuvos ekonomika, o pirmiausia – vienas iš pagrindinių jos „varikliukų“ – transporto įmonės ir vežėjai, galintys gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais. Įmonėse, gabenančiose rusiškus ir baltarusiškus krovinius, šiuo metu tikras štilis – dalis vežėjų jau nujaučia, kad įvyks juodžiausias scenarijus ir užsidarymo ar net bankroto nepavyks išvengti. Kai kurios kitos logistikos įmonės taip pat stveriasi už galvų – iš ko darbuotojams reikės išmokėti atlyginimus…</p>
<p>Dabartinė situacija verčia sukti galvas ne tik verslus, bet ir darbuotojus, nerimaujančius dėl savo darbo vietų ir vis labiau augančios mokestinės naštos. Taip galiausiai viskas vis tiek susiveda į vieną „užburtą ratą“.</p>
<p>Nerimastingus ženklus pastebėjo ir Lietuvos transporto saugos administracija – paskelbti duomenys rodo, jog transporto įmonės jau netrukus pajus skaudų įvestų sankcijų botagą. Skaičiuojama, kad tokių įmonių bus apie 1 000[2].</p>
<p>Taigi laukti ilgai netruko – karas Ukrainoje vyksta kiek daugiau nei mėnesį, o jau dabar skaičiuojamos gerokai sumažėjusios apyvartos.</p>
<blockquote>
<p>Pranešama, kad Lietuvos transporto sektoriaus apyvarta nuo karo Ukrainoje pradžios, jau dabar yra smukusi keliomis dešimtimis procentų, o kai kurių įmonių veiklos apimtys lyginant šių ir praėjusių metų kovo mėnesius, sumenko net 70 proc.</p>
</blockquote>
<p>Anot Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininko Jurgio Adomavičiaus, situacija – išties sudėtinga, o Vakarų Europos partneriai, gabenantys prekes iš Rytų Azijos sausumos keliais, dėl tranzito per Rusiją tikimybės nutraukia anksčiau užsakytas ekspedijavimo paslaugas. Dar smarkiau nei vežėjų gretos mažėja muitinės tarpininkų veiklos apimtys.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/transportas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pajamas praranda ne tik verslas. Darbuotojai nesulaukia atlyginimų</h2>
<p>O pajamas kartu praranda ne tik įmonės, bet ir darbuotojai, mat vežėjai, dirbę išimtinai Rusijos kryptimi, šiandien nebegauna jokių pajamų ir negali išmokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams.</p>
<p>J. Adomavičiaus teigimu, 2020–2021 m. eksportas ir importas į Rusiją ir Baltarusiją sudarė penktadalį visų Lietuvos pervežimo paslaugų, o pernai vien eksporto vertė minėtomis kryptimis siekė solidžią, 259 mln. eurų sumą[2].</p>
<blockquote>
<p>„Tie, kurie dirbo tik su Rusijos rinka, dabar keičia strategijas ir ieško būdų, kaip neprarasti automobilių bei kito turto. O tie, kurie turi Rusijoje registruotus vilkikus ir priekabas, yra priversti stabdyti veiklą, nes keltai nebepriima mašinų su rusiškais numeriais, o užsakymų vietoje sparčiai mažėja,“ – sako J. Adomavičius.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau nepaisant siunčiamų signalų apie neaiškų rytojų, prasidėjus karui, į tai sureagavo visi Transporto inovacijų asociacijos nariai, kurie geranoriškai sutiko savo transportu iki Lenkijos-Ukrainos sienos gabenti reikiamą humanitarinę pagalbą.</p>
<p>Kita vertus, visai ES vidaus rinkai teks susitaikyti ir su ukrainiečių darbuotojų stygiumi, mat šie masiškai palieka darbo vietas ir iškeliauja ginti tėvynės. Dėl vairuotojų trūkumo ir kylančių degalų kainų transporto sektorius jau keičiasi, o J. Adamovičiaus teigimu, jo teikiamų paslaugų įkainiai tiks didės. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pinigine-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Į Vakarus atsliūkina krizė – Lietuvoje ją pajusime jau netrukus</h2>
<p>Artėjančios krizės požymius mato ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, tvirtinantis, kad Lietuvos transporto laukia vis didesnės mokestinės naštos ir blogos žinios smulkiesiems rinkos dalyviams.</p>
<p>„Deja, bet mus jau pasiekia ir blogos žinios – kai kurie mažieji rinkos dalyviai yra priversti atleisti dalį darbuotojų. Įmonės nebeišgali jų samdyti dėl augančių kaštų, kurių nesutinka dengti užsakovai, o kai kurie praradę užsakymus dėl taikomų sankcijų negali tęsti veiklų pilnu pajėgumu. Ne visiems pavyksta greitai persiorientuoti“, – teigia jis[4].</p>
<p>Z. Buivydo teigimu, su pasikeitusia situacija teks susitaikyti ir vartotojui, kai už paslaugas ir prekes teks atseikėti daug didesnes sumas. O toliau nekompensuojant kylančių komercinio transporto išlaidų ir neribojant degalų kainų, anot Z. Buivydo, rizikuojama susidurti su rimtomis infliacijos pasekmėmis.</p>
<blockquote>
<p>Asociacija „Linava“ jau kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu kompensuoti brangstančius degalus – siūlė mažinti akcizą, sunkiasvorių transporto priemonių savininkams grąžinti bent dalį sumokėto akcizo už dyzelinį kurą[4]. Tačiau iki šiol jokių rimtų sprendimų Vyriausybė nesiėmė, tad galima daryti prielaidą, kad krizė – jau visai čia pat.</p>
</blockquote>
<p>Tai akivaizdžiai suponuoja į tai, kad į Lietuvą ir kitas Vakarų šalis ateina neramūs laikai, kai dėl reikiamų produktų gali tekti ne tik ilgiau palūkėti, bet ir pamačius galutinę jų kainą nemenkai žagtelėti. Ir įtampa kyla ne tik transporto sektoriuje, bet ir tiesiogiai Lietuvos ir kitų Vakarų šalių ekonomikoje – artimiausiu metu prognozuojamas net ir badas, kurį sukels trąšų trūkumas ir prastas derlius[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krize-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sprendimų yra, bet jie nebūtinai patiks</h2>
<p>Dėl sankcijų Rusijai ir jos netiesioginiam „Lifosos“ savininkui, oligarchui Andrejui Melničenkai, buvo sustabdyta ir vienos iš didžiausių Europoje trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ veikla. Tačiau aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramino, esą tai nėra ekologinė bomba, tačiau specifinių sprendimų, pasak jo, prireiks[6].</p>
<blockquote>
<p>Visgi kalbant apie vilkikų eismo į Rusiją uždraudimą, Lietuvos verslas į tai žvelgia su skepticizmo krislu. Anot Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidento Edmundo Daukanto, dabartiniai Lietuvos sprendimai yra keisti, mat vilkikų eismas į Rusiją yra stabdomas, o tuo tarpu visos kitos transporto rūšys ir toliau juda įprastu ritmu[8].</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, kaip išeitį visos prekybos su Rusija ir Baltarusija stabdymą įžvelgia bendrovės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jo teigimu, Lietuva be Rusijos tiekiamų prekių nepatirtų didelių nuostolių. Tuo tarpu sandėliavimo paslaugas teikiančiam verslui A. Izgorodinas gerų žinių neturi – teks susitaikyti su nuostoliais arba perorientuoti savo veiklą[8].</p>
